Giminę apvalančios, gydančios, atleidimo, dėkingumo maldos

šiandien užkliuvo keletas minčių iš vedų centro puslapio:

• Gimus vaikui, tėvai jau galvoja apie palikimą, kurį jam perduos, kai jis išaugs ir taps savarankiškas. Bet kad vaikas būtų tikrai savarankiškas, jam reikia įskiepyti meilę, kitaip jis visą gyvenimą lauks kažko iš kitų ir nesugebės daryti teisingų sprendimų.

• Mūsų veiklos rezultatai, kaip ir suvalgytas maistas, iš pradžių būva neišreikštoje būsenoje. Suvirškintas maistas pasireikš energija ir gera sveikata. Nors gali būti ir atvirkščiai – imsim ir susirgsim. Būna ir taip, kad žmogus nuo maisto numiršta. Visos šitos būsenos priklauso nuo maisto kokybės.

• Visos žmogaus nuodėmės pasireiškia įvairiomis baimėmis ir stumia jį pasitikti savąjį likimą, kuris atrodo esąs vieninteliu prieglobsčiu, garantuojančiu laimingą gyvenimą. Mes galime užmiršti savo nuodėmes, bet jos primins apie save. Taip veršelis iš daugybės karvių atsirenka tik tą vienintelę, savo mamą.

• Jeigu mokytojas neduoda asmeninio pavyzdžio, tai yra pati didžiausia apgaulė ir pati blogiausia karma. Todėl neskubinkite mokinti kitus, jeigu patys nesimokinate.
• Žmonės, kuriems jie praeitame gyvenime liko skolingi, gimsta jų vaikais ir tokiu būdu atsiima viską, kas jiems priklausė. Priešai, nespėję jiems atkeršyti, gimsta blogais ar nesveikais vaikais. Jie gali anksti numirti, suteikdami tėvams daug skausmo.

• Mūsų likimas nulemtas, tačiau mes tikimės, kad būsime reikalingi tiems, pas kuriuos ateiname į šį pasaulį. Bent jau savo tėvams – juk jų meilė mums reikalinga kaip oras. Tačiau tėvai kartais nelabai džiaugiasi atsitiktinai pradėtu vaiku. Kodėl žmogus gimsta ten, kur jis nereikalingas? Tai vis bloga karma, kurią jis pats susikūrė praeitame gyvenime. Mums reikėtų norėti gerų vaikų ir laukti jų atėjimo, kitaip palikuonys nebus dorybingi žmonės. Jeigu jums nerūpi savi vaikai, tai ateityje jie jums atsilygins tuo pačiu.

• Tebūnie jums žinoma, kad senovėje niekas, išskyrus laukinius žmones, niekada be ypatingos priežasties mėsos nevalgė. Civilizuoti žmonės kartais jos paragaudavo, bet tik kaip ritualinį maistą. Dabar jau niekas neturi reikiamos kvalifikacijos atlikti tokius ritualus, todėl mėsos valgymas turi būti visiškai uždraustas, kitaip žmonės visiškai sulaukės, ir planetoje bus daug karų. Mėsėdžiai niekada negali taikingai sugyventi.
• Yra žmonių, kurie vadovaujasi tik savo norais. Jie nepatirs sėkmės nei asmeniniame gyvenime. Jie net negali džiaugtis gyvenimu, nes iš prigimties kupini blogų savybių: perdaug tingūs, kad gerai dirbtų, perdaug kvaili, kad pagalvotų apie gyvenimo prasmę, ir perdaug egoistiški, kad būtų naudingi kitiems. Jie nelaimingi ir patys nesugeba padaryti ką nors gero. Jie tik skundžiasi, kritikuoja ir laukia permainų. Tokia būsena – tai nuodėmingų poelgių praeituose gyvenimuose rezultatas. 

• Žmonės gali daryti vieną ir tą patį darbą, naudotis tais pačiais instrumentais dėti vienodas pastangas, bet jų veiklos rezultatai bus skirtingi. Kodėl? Todėl kad bet kuri veikla turi priežastį, metodus ir tikslą. Šie trys faktoriai yra svarbesni už pačią veiklą.

• Norėti sau daugiau laimės, negu kitiems, yra pavydas. Jis priverčia žmogų pergyventi dėl įvairių kūniškų problemų: mane apgavo, aš susirgau, och, jau senstu... Ypatingai tokiam žmogui būna sunku mirties valandą.

 Apie motinystę:


 Lazerevo mintys:

• Mes galime turėti tai, nuo ko savo viduje nepriklausome. Jei priklausai nuo šeimos ar negali susitaikyti su mylimo žmogaus netektimi – šeimos nebus. Viduje garbini pinigus – nebus pinigų ir pan.

• Jei ko labai laukiate ir tikitės, bet negaunat, tada apims pasmerkimas, nuoskaudos, neapykanta. Vidinė agresija kyla dėl vartotojiškumo, tad prašyti negali tasai, kuris nusiteikęs vartoti. Bet kai tik atidavimas pranoksta vartojimą, staigiai sumažėja priklausomybė nuo pasaulio, ir skriaudos lengvai atleidžiamos. Atiduodančiojo energija sustiprėja ir atitinkamai pagerėja sveikata.

• Vartojimo ir priklausomybės impulsą didžia dalimi palaiko valgymas. Kuo patiekalai įvairesni, gausesni bei gardesni, tuo greičiau sunyksta vidinė energetika, didėja įžeidumas bei aplanko ligos. Ilgai gyvena ir išsaugo stiprią sveikatą tik tie žmonės, kurie moka saikingai maitintis ir riboti lytinius santykius.Būklė, kurioje atsiduriame valgymo metu, panyra į pasąmonę ir joje sustiprinama dešimtis kartų. Blogos emocijos valgymo metu ypač kenkia.

• Kuo greičiau meilė virsta prieraišumu, tuo veikiau ji pradeda žudyti ir skatinti agresiją. Kuo didesnis malonumas, tuo didesnės ir kančios, kai jį prarandi. O didžiausias malonumas, be meilės Dievui, esti žmogiškoji meilė. Taigi didžiausią agresiją gali sukelti meilė kitam žmogui.Kiekvienas žmogus turi mylėti 4 lygmenimis :dieviška meile, meile gimdytojams, draugiška meile ir meile, kuri susijusi su lytiniais santykiais bei giminės pratęsimu.

• Motinos dvasios būklė nulemia ne tik vaikų būdą, bet ir jų likimą bei fizinę būklę.

• LAUKIMAS. Kai nors lauki – tai jau priklausomybė, o priklausomybė sukelia baimę. Ir kuo labiau lauki ko nors iš ateities, tuo labiau nuo jos priklausai ir jos baiminiesi. Laukimas – tai energijos praradimas. O kai vejiesi, bijai nesuspėti, ir vėl kyla baimė dėl ateities. Būtina išmokti laukti nieko nesiviliant ir vytis nesijaudinant, viską daryti greit ir tuo pat metu nesijaudinant

• Labai svarbu teisingai elgtis kritinių situacijų metu. Užgriuvus stresui, energijos proveržio metu atsiveria pasąmonė. Toks stresas gali būti pavojinga situacija, fizinės ir temperatūros perkrovos, įsimylėjimas, lytinis brendimas, pirmoji meilė, vestuvės, vaikų gimimas – visa tai lydi milžiniški energijos išsiveržimai. Tai, kaip tokiose situacijose elgiamės, nulemia mūsų likimą. 

• Pastaraisiais šimtmečiais žmonės naiviai manė, kad VYSTYMASIS – tai žinių ir patirties kaupimas, kad tai pirmiausia intelektas. O iš tikrųjų vystymąsi lemia mūsų emocijų turtingumas. Mintinė informacija nesusipresuoja.

•  Nedėkingą žmogų reikia bausti. Niekuomet nelaikykite nuoskaudos savyje, tai savižudiška. Jei jūs jį prigriebsite, padėsite jam auklėtis. Kokia bausmės prasmė? Žmogus pamiršta Dievą ir pradeda rūpintis tik savo gerove. Padėti jam galima suvaržius jo troškimus ir gerovę. Tai pastūmės jį link meilės ir Dievo. Išsakykite savo nuomonę tokiam žmogui ir pasidarykite išvadas ateičiai. O išvada: nedėkingiems žmonėms padėti nereikia. Tiksliau, pagalba ir yra – jo galimybių suvaržymas. „Nemėtykite perlų kiaulėms“. Auklėjimas – tai pirmiausia meilė, po to atleidimas ir bausmė, parama ir suvaržymas.

• Kreipiantis į Dievą turime atsiriboti nuo visko, taip pat ir nuo sąmonės. Jei meldžiantis galvojame apie pinigus, tai kreipimasis į Dievą jums – tik priemonė, o tikslas – pinigai. Tai paprasčiausia magija. 

apie regejimo atstatyma

Aš paprašiau Dievo atimti mano išdidumą, ir Dievas atsakė man: “Ne”. Jis pasakė, kad išdidumas neatimamas. Nuo jo atsisakoma.

Aš paprašiau Dievo išgydyti mano prie lovos prikaustytą dukrą, ir Dievas atasakė man: “Ne”. Jis pasakė, kad jos siela amžina, o kūnas vis tiek numirs.

Aš paprašiau Dievo dovanoti man kantrybę, ir Dievas atsakė: “Ne”. Jis pasakė, kad kantrybė-išbandymų rezultatas. Ji ne dovanojama, o užtarnaujama.

Aš paprašiau Dievo padovanoti man laimę, ir Dievas atsakė: “Ne”. Jis pasakė, kad duoda palaiminimą, o ar būsiu laimingas, priklauso nuo manęs.

Aš paprašiau Dievo apsaugoti mane nuo skausmo, ir dievas atsakė: “Ne”. Jis pasakė, kad kančia atitolina žmogų nuo gyvenimo rūpesčių ir priartina prie Jo.

Lazerevas apie atleidimą ir Meilę

Aš paprašiau Dievo dvasinio augimo, ir Dievas atsakė man: “Ne”.Jis pasakė, kad dvasiškai aš turiu pats išaugti, o Jis tik apgenės mane, kad priverstų subrandint vaisius.

Aš paprašiau Dievo padėti man mylėti kitus taip, kaip Jis myli mane , ir Dievas atsakė:”Pagaliau tu supratai, ko reikia prašyti”.

Aš paprašiau jėgų, ir Dievas atsiuntė man išbandymus, kad užgrūdintų mane…

Aš paprašiau išminties, ir Dievas atsiuntė man problemas, dėl kurių man teko laužyti galvą…

Aš paprašiau drąsos, ir Dievas atsiuntė man pavojus.

Aš paprašiau meilės, ir Dievas atsiuntė man laukiančių mano pagalbos…

Aš paprašiau gerovės, ir Dievas davė man galimybes.