Kontracepcija: kodėl gi ne?

Modernus ir krikščioniškas požiūris į lytiškumą

Norėčiau pakalbėti apie tai, koks yra skirtumas tarp modernaus ir krikščioniško požiūrio į lytiškumą ir paaiškinti, kodėl natūralūs, prigimtiniai lytiniai santykiai yra geriausi. Būtent už juos  Katalikų Bažnyčia ir pasisako. Prigimtinis, natūralus seksas – tai dviejų, vienas kitą mylinčių ir visam gyvenimui davusių priesaiką asmenų – vyro ir moters – lytiniai santykiai, kurie yra atviri pradėti gyvybę. Deja, mūsų visuomenėje tai vis retesnis dalykas. Šiandien labai dažnai žmonės „mylėdamiesi“ ne tik nemyli, bet ir nežino vienas kito pavardžių. Akivaizdu, kad meilės tarp jų nėra. Jie vienas kitam nieko neįsipareigoję (nekalbant apie įsipareigojimus iki gyvenimo pabaigos). O jei kartais tokiu atveju būtų pradėtas kūdikis, į jį žiūrėtų, kaip į didžiausią nelaimę. Todėl norėčiau paaiškinti, kodėl man atrodo, kad Bažnyčios požiūris į lytiškumą, kuris vyrauja mūsų laikų kultūrinėse tradicijose, žmogui yra daug naudingesnis negu šiandieninė, modernioji lytiškumo praktika. Ketinu pareikšti, kad kontracepcijos atsiradimas buvo tas esminis pagrindas, kuris pakeitė mūsų požiūrį į lytiškumą.

Modernų šių dienų požiūrį į lytiškumą puikiai iliustruoja dviejų žmonių romantiško susitikimo paveikslėlis. Ne itin kukliai apsirengusi mergina ir vaikinas gurkšnoja alkoholinius gėrimus. Galbūt, jie net nežino vienas kito pavardžių. Nesunku nujausti, kad, vakarui dar neatėjus, jie jau bus „pasimylėję.“ Rytoj jie galės išsiskirti ir nebeturėti nieko bendra. Nenuostabu – tai mūsų šiandienos kultūra. Tokie ir panašūs procesai vyksta nuolat.

Prieš akis turiu brolio ir jo žmonos nuotrauką, kurioje yra jie abu su keturiais (iš dabartinių šešių) vaikais ir mūsų tėtis su mama. Tai – krikščioniško požiūrio į lytiškumą atspindys: vyras ir moteris, davę priesaiką vienas kitam iki gyvenimo pabaigos ir nuoširdžiai priimantys į šį pasaulį ateinančius vaikus. Tokie santykiai reiškia meilės rato didėjimą ir tarp kartų. Reikėtų siekti, kad jis visame pasaulyje vis plėstųsi ir plėstųsi, apimtų ir kitus žmones,  kol tam tikru metu, tikėkimės, beveik visi būsime jame.

Vaikai: palaiminimas ar našta?

Šiandien mes gyvename tokioje visuomenėje, kurioje jau nebeaišku, ar vaikai  –palaiminimas šeimai ar našta. Gimstamumo kontrolės šalininkai tvirtina, kad pasaulyje yra per daug vaikų. Todėl jie, atkreipdami dėmesį į nėščias moteris iš trečiojo pasaulio šalių teigia: „Štai kur problema. Jie suvartos visus pasaulio išteklius. Mums reikia greičiau imtis sprendimų, kitaip bus per vėlu.“ Laisvės šalininkai tą patį vertina kitaip: „Šie žmonės – mūsų ateities garantija. Jie pagamins daugiau negu patys pajėgs suvartoti. Mes turime padėti dabar, kad ateityje jie galėtų visiškai atskleisti savo galimybes, kitaip bus per vėlu.“

Iki rugsėjo 11 d., kol nebuvo sugriauti didieji prekybos bokštai, žmonės tikėjo, kad opiausia problema pasaulyje – gyventojų perteklius. Jau nuo darželio iki koledžo vaikai buvo mokomi, kad žemėje yra per daug žmonių, o kiekvienas gimstantis vaikas – tarsi tam tikras pavojus aplinkai, tarsi tas, kas ketintų „atsikąsti mano pyrago riekę.“ Kai kurie vaikai galvoja, kad jie – vieni iš tų, kurie sudaro žmonių perteklių žemėje. Esu skaičiusi apie 9 metų mergaitę, kuri vieną dieną išmetė visas savo lėles. Kai mama pasidomėjo, kodėl ji taip pasielgė, ši atsakė: „Todėl, kad žemėje yra per daug žmonių. Aš neketinu tapti mama.“ Mergaitė buvo mokoma ir įsisavino žinią: jei turi vaikų – esi neatsakingas.

Gyventojų skaičius pasaulyje

Norėčiau trumpai paaiškinti, kodėl visi galvoja, kad egzistuoja gyventojų pertekliaus problema, ir kodėl tuo reikėtų rimtai suabejoti.

Apie 1750 m. pasaulyje gyveno 0,5 mlrd. žmonių. 1950 m. jau buvo 2 mlrd. Per 200 metų žmonių skaičius išaugo keturis kartus: nuo beveik 1/3 iki 2 mlrd.

Nuo 1950 iki 2000 m. jis padidėjo trigubai – nuo 2 iki 6 mlrd. Šįkart tai įvyko per trumpą 50 metų laikotarpį, kai anksčiau reikėjo 200 metų.

Atliekantieji gimstamumo kontrolę norėtų mus įtikinti, kad planetos gyventojų skaičius kas 50 metų išaugs trigubai. Atrodo, jie lyg ir negalėtų klysti.

Jeigu žmonių skaičius kas 50 metų ir toliau augtų tokiais tempais, tai iki 2050 m. jis pasiektų 18 mlrd., iki 2100 m. galima tikėtis 54 mlrd., o 2150 m. Žemėje būtų 162 mlrd. gyventojų. Tuo tarpu Jungtinių Tautų (JT) duomenys rodo, kad 2050 m. bus tik 9–9,5 mlrd. žmonių, 2100 m. jų skaičius gali tik truputį viršyti 10 mlrd., o 2150 m. – vargu ar viršys 10 mlrd.  

Taigi kyla du klausimai: 1) Kodėl 1950–2000 m. pasaulio gyventojų skaičius išaugo trigubai? 2) Kodėl jis stabilizavosi?

Pagrindinė priežastis, kodėl taip smarkiai išaugo  gyventojų skaičius – tai geresnė medicinos priežiūra ir jos prieinamumas. Dėl geresnių higienos sąlygų, vakcinacijos, antibiotikų mažiau vaikų mirė kūdikystėje, taip pat pailgėjo ir vyresnių gyventojų amžiaus trukmė. Jei daug vaikų miršta pirmaisiais gyvenimo metais, bendras gyventojų skaičius tik nežymiai išauga. Kadangi žmonės pradėjo ilgiau gyventi, jų pasaulyje daugėja. Kai kuriose šalyse, pvz., Pakistane, per šį laikotarpį gyventojų amžiaus vidurkis, o taip pat ir jų skaičius, padvigubėjo. Taigi pagrindinė išaugusio žmonių skaičiaus priežastis, visų nuostabai, nėra padidėjęs gimstamumas. Priešingai, jau daugelį dešimtmečių visame pasaulyje jis pastebimai mažėja. Vadinasi, gyventojų ženkliai padaugėjo ne dėl to, kad gimsta daugiau vaikų, bet dėl to, kad tie vaikai ilgiau gyvena.

Kodėl pasaulio gyventojų skaičius stabilizavosi? Labiau išsivysčiusiose šalyse tai įvyko apie 2000 m. Jis pradėjo net mažėti. Prieš dešimt metų JT pirmą kartą surengė konferencijas, siekiančias vienu metu atsakyti į klausimus: ką reikia daryti  dėl per didelio ir ką daryti dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus? Pastarasis – pagrindinė problema. Apie tai nuolat skelbiama žiniose. Gal dešimtmetį tai buvo laikoma paslaptimi. Šiuo metu visose antraštėse figūruoja, kad Vakarų Europoje ir kitose šalyse, tokiose kaip Japonija, tiesiog nebevyksta kartų atsinaujinimas. Kad atsinaujintų tauta, šalies gimstamumo rodikliai turi būti 2,2 vaiko šeimai. Daugumoje Europos šalių jis yra 1,4 vaiko šeimai. Pavyzdžiui, Italijoje 2000 m. buvo 57 mln. žmonių. Nepaisant radikalių pokyčių, susijusių su reprodukcijos sritimi, Italijos gyventojų skaičius 2050 m. bus 41 mln. žmonių: buvę 57 mln. sumažės net 16 mln. Italai praras ketvirtadalį ar net daugiau gyventojų skaičiaus. Mes gyvename tokiame pasaulyje, kuriame nevyksta kartų atsinaujinimas.

Kaip jau žinoma, yra daug šalių, turinčių senstančias tautas. Joms bus sunku rūpintis socialine apsauga, pensijomis ir kt., kadangi nebus jaunų žmonių, kurių atlyginimais būtų galima išlaikyti socialinės apsaugos sistemą.

Iš tiesų, gyventojų skaičius šalyje stabilizuojasi, kai ji tampa labiau industrine. Vystantis pramonei, prireikia labiau mokytų žmonių, kurie daugiau laiko praleidžia mokslo įstaigose. Tuomet jie vėliau sukuria šeimas ir mažiau susilaukia vaikų. Agrokultūrinėse šalyse merginos išteka ir pradeda gimdyti būdamos 14, 16, 18 metų. Per savo vaisingą amžių jos gali susilaukti daug vaikų. JAV besituokiančiųjų amžiaus vidurkis – 27 metai. Nemažai moterų negimdo net iki 30 m. amžiaus. O peržengus 30 metų jų vaisingumas jau sumažėja.

Be to, industrinių šalių gyventojams reikia mažiau vaikų, nes jie gyvena dideliuose miestuose, turi ankštus butus ir galvoja apie tai, kaip savo vaikams suteikti aukštąjį išsimokslinimą. Todėl  didelės išlaidos skatina auginti mažiau vaikų.

Gyventojų skaičiui kontroliuoti ir jį sumažinti į „pagalbą“ atėjo kontracepcija ir abortai. Iki 1993 m. visose JT konferencijose, kuriose būdavo sprendžiami šie klausimai, dauguma pasiūlymų buvo suteikti šalims pagalbą suteikimą industrializacijos srityje, nes tada joms prireiks labiau išsilavinusių žmonių. Šiandien dažnai galvojama, kad kontracepcija (kartais manoma, kad užtenka tik prezervatyvų) išspręs visas pasaulio problemas. Deja, per mažai žmonių žino apie natūralų šeimos planavimą (NŠP), kad jį galėtų pasiūlyti šeimoms, kurioms dėl svarbių priežasčių reikia reguliuoti gimimų skaičių. Be to, NŠP nieko nekainuoja ir visai nekenkia sveikatai. Įsivaizduokime, kad visi pinigai, kuriuos mes mokame už kontracepciją, būtų paskirti kitiems tikslams!

Prieš keletą metų lankiausi Zimbabvėje (Zimbabwe), vienoje iš pačių neturtingiausių pasaulio šalių. Mane tiesiog apėmė kaltės jausmas. Žmonės aplinkui badauja, miršta nuo AIDS. Savo pasisakymuose kalbėjau apie tai, jog nesuprantu, kodėl aš čia atvykau iš tos šalies, kurioje galvojama: „Visa, ko reikia šiems alkstantiems žmonėms, tai ... prezervatyvai. Visa, ko reikia šiems sergantiems žmonėms ... tai prezervatyvai. Visa, ko reikia šiems neturintiems nei darbo, nei namų žmonėms ... tai prezervatyvai.“ Puikiai žinome, kad šiuos sakinius galima pabaigti kitaip: „Visa, ko reikia šiems alkstantiems žmonėms tai ... maistas. Visa, ko reikia šiems sergantiems žmonėms ... tai sveikatos priežiūra. Visa, ko reikia šiems neturintiems nei darbo, nei namų žmonėms ... tai darbas ir būstas.“

Bet JT yra pasakiusios, kad trečiojo pasaulio šalims nebus suteikta jokia kita pagalba (nei sveikatos priežiūros, nei švietimo, nei finansinė paskata industrijai), kol tose šalyse nebus priimtos agresyvios gimstamumo kontrolės programos. Moterims, sutiktoms Zimbabvėje, nebuvo aktualiausias klausimas, kaip mažiau gimdyti vaikų. Rūpestį joms kėlė vaikų sveikata ir jų išsilavinimas. Esu įsitikinusi, kad mes primetame savo nuomonę visam likusiam pasauliui, sakydami, kad geriausias problemų sprendimo būdas – sumažinti vaikų skaičių, užuot pasirūpinus jų sveikata.

Bendras gimstamumo lygis

Nesunku pastebėti, kad visame pasaulyje krinta bendas gimstamumo lygis. Nuo 1950 m. iki 1955 m. šis rodiklis (vaikų skaičius šeimai) buvo 5. Iki 2005 m. vaikų skaičius šeimoje buvo 2,7 – truputį daugiau negu kartų atsinaujinimo riba. Bet apie 2030 m. ir vėliau bendras gimstamumo lygis bus žemesnis už šią ribą. Norint išlaikyti gyventojų skaičių, šeimai turi tekti 2,1 – 2,2 vaiko. Dabartinės studijos parodė, kad iki 2050 m. be jokių abejonių pasaulis bus žemiau atsinaujinimo ribos.

Kyla klausimas: kiek žmonių gali gyventi Žemėje? Akivaizdu, kad turėtų būti nustatytas tam tikras jų skaičius, kurie galėtų išsilaikyti iš esamų pasaulio išteklių. Prieš keletą metų buvau Australijoje ir kalbėjausi su grupe mokslininkų, besidominčių šia problema. Jie teigė, kad šios studijos nepateikia galutinių išvadų. Žmonijos istorijoje energijos ištekliai ir maisto atsargos visada viršydavo žmonių skaičiaus didėjimą. Pagal duomenis, išlikusius nuo to laiko, kai pradėtas registruoti maisto išteklių ir energijos kiekis, tenkantis vienam žmogui, matome, kad šiuo metu, labiau negu bet kada, turime daugiau išteklių. Žmonija atranda vis naujų energijos ir maisto gavimo resursų. Faktiškai JAV galėtų išmaitinti visą pasaulį. Mes mokame fermeriams, kad jie neūkininkautų. Taigi, kai žmonės teigia, kad mes baigiame išeikvoti visus resursus, paprašykite jų pateikti įrodymų.

Dievas yra Meilė

Pats svarbiausias principas iš visų kitų – Dievas yra Meilė. Dievas iš meilės sukūrė Visatą. Kurti, duoti – labai natūralu mylinčiajam. Dievas yra mylintysis. Dievas yra asmenų, tobulai gerų ir mylinčių vienas kitą, Trejybė. Mums sunku vienas kitą mylėti, nes mes nesame tobulai geri. Žmonių tarpe niekad nebūna taip, kad mylintysis arba mylimasis būtų tobuli. Bet Dievas yra toks. Todėl tarp visų Trejybės asmenų yra tobula meilė. Tie, kuriems teko palaiminimas pažinti labai stipriai mylinčius žmones, žino, kad meilei būdinga išsilieti ir užtvindyti. Meilė tiesiog duoda, duoda, duoda. Dievas norėjo pasidalyti su kitais savo gerumu, savo meile, turtais. Todėl Jis ir sukūrė naujas būtybes – žmones. Sutvėrė ir Visatą, kurioje jie galėtų saugiai gyventi.

Atsiminkite, kad pirmasis įsakymas, kurį Dievas davė žmonijai, buvo šis: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, ir pripildykite žemę.“ Taip pat prisiminkite, kad vienas stebuklų, kuriuos padarė Kristus, buvo duonos kepalėlių ir žuvų padauginimas. Argi mes ne per mažai pasitikime Visatos Valdovu? Juk,  jeigu laikysimės Jo įsakymo būti vaisingais ir pripildyti žemę – Jis mumis pasirūpins.

Jis sukūrė vyrą ir moterį

Dievas sukūrė vyrą ir moterį.  Jis sakė, kad negera žmogui būti vienam. Dievas padarė patį neįtikėtiniausią dalyką: davė sutuoktiniams didžiulę žmogaus gyvybės suteikimo dovaną. Pašaukti gyvybę buvimui Jis galėjo bet kokiu kitu būdu, bet tam pasirinko santuokos ryšius.

Nesu nusiteikusi užgaulioti vyrus, bet negaliu nepapasakoti vienos linksmo atsitikimo.

Prisiminkim tai, kad pirmasis vyras buvo sukurtas iš molio, o pirmoji moteris – iš protingos būtybės šonkaulio.

Aš visada maniau, kad tai daug ką paaiškina...

Po vieno tokio pokalbio priėjo vyras ir pasakė: „Aš žinau, ką tai paaiškina. Tai paaiškina, kodėl visą laiką aš esu maišomas su purvu“.

Santuokos svarbumas

Dievas norėjo, kad sutuoktiniai būtų Jo meilės pasiuntiniai pasaulyje ir Jo meilės simbolis savo vaikams. Dievas yra gyvybės ir meilės šaltinis, myli mus besąlygiškai ir įsipareigodamas. Jis nori, kad sutuoktiniai taip pat mylėtų vienas kitą ir savo vaikus. Jis sukuria naują gyvybę per dviejų žmonių, mylinčių vienas kitą ir įsipareigojusių vienas kitam iki gyvenimo pabaigos, lytinį aktą. Argi tuomet neaišku, kad lytiniai santykiai galimi tik susituokus?

Žiūriu į kitą savo brolio ir žmonos nuotrauką, kai jie dar neturėjo savo šešių vaikų. Tuomet, žinoma, jie daug šaunesni atrodė. Iš tikrųjų, grožis gal kiek ir nukenčia, gimus vaikams. Bet jis nuvys, jei vaikų ir neturėsi! Pagaliau, tie nuostabūs žmogučiai, lakstantys po jūsų namus, primins, kokie jauni ir gražūs kažkada  buvote...

Atsitiktinis, pramogai skirtas seksas

Šiandieniniame pasaulyje tenka išgirsti kalbant apie pramogai skirtą atsitiktinį seksą. Jaunas vyras sutinka jauną moterį ir sako: „Džiaugiuosi tave matydamas. Gal norėtumei su manim papietauti, nueiti į kiną, o po to – pasimylėti?“ Ji atsako: „Žinoma, kodėl gi ne!“ Tame netikėtame susitikime yra tik vienas keistas dalykas – formalumas.

Atsitiktinio sekso atvejų mūsų visuomenėje pasitaiko dažnai. Buvo laikas, kai žmonės galvodavo, kad be meilės negali būti jokio sekso. Taip pat jo negali būti, jei nesi pasiruošęs auginti vaikus. O tam pasiruošti negali, kol nesi susituokęs. Tai labai paprasta lygtis. Žmonės galvojo, kad šie elementai sudaro vientisą grandinę. Visiškai nesunku patikrinti šias prielaidas.

Šias laikais manoma, kad turėti vaikų ir „užsiiminėti seksu“ yra du visiškai skirtingi dalykai. Kai „užsiiminėji seksu“, žinoma, nereikia būti pasiruošus auginti vaikus. Taip pat nebūtina nei mylėti, nei būti susituokus. Beje, dabar net nereikia nė lytinių santykių, kad turėtum vaikų! Koks keistas pasaulis! Iš tiesų, pasitaiko, kad žmonės susituokia ir negyvena lytinio gyvenimo. Jau yra terminas „santuokos be sekso.“ Apie tai galima paskaityti dr. Phil‘s tinklapyje.

Tai, kas anksčiau buvo vientisa, mes visiškai suplėšėme į gabalus. Drįstu tvirtinti, jog kontracepcija buvo vienas veiksnių, nutraukusių natūralų ryšį tarp meilės, lytinių santykių, santuokos ir vaikų.

Neplanuotas, netikėtas nėštumas

Atėjo laikas pakalbėti ir apie netikėtą nėštumą. Toks nėštumo apibūdinimas visada mane glumindavo. Juk netikėtai galima paslysti užlipus ant banano žievės ar nukristi nuo stačios uolos. Bet  pastoti netikėtai tu jokiu būdu negalima.

Esu dirbusi krizinio nėštumo centre. Ateidavo jaunos moterys ir pasakodavo, kad jos pastojo „atsitiktinai.“ Kadangi man dominuoja kairysis smegenų pusrutulis, todėl mąstau logiškai. Kai išgirsdavau, kad moteris netikėtai tapo nėščia, mane ištikdavo tarsi šokas. Aš tiesiog suglumusi pažiūrėdavau į ją ir tarstelėdavau: „Taigi, jūs turėjote lytinius santykius, tiesa?“ Tada jau jas ištikdavo šokas. Jos dirstelėdavo į mane tarsi būčiau trenkta ir atsakydavo: „Žinoma, aš turėjau lytinius santykius.“ Tuomet paaiškindavau: „Tikiuosi, jūs žinote, kad lytinių santykių metu pastojama? Vadinasi, tai, kas įvyko, nėra netikėta.“

Jeigu paspausi greičio pedalą, automobilis mesis į priekį. Bet juk nešauksi: „Oi, kas čia įvyko?“ Kai žinome priežastį, žinome ir pasekmę. Taigi, jei nėščia tapote lytinių santykių metu, vadinasi, viskas gerai – nieko netikėto čia nėra.

 Kontracepcijos „indėlis“

Kas, jūsų manymu, labiausiai praturtino mūsų amžiaus paskutiniųjų dešimtmečių kultūrą? Galbūt, tą padarė kontracepcija, automobiliai, kompiuteriai, iPodai, mobilieji telefonai? Juk be jų mes sunkiai save galime įsivaizduoti. Mūsų kultūra visiškai priklauso nuo kontracepcijos. Jeigu staiga dingtų iš lentynų visi kontraceptikai, pasigirstų šaižus stabdžių žviegimas. Žmonės liautųsi darę tai, ką ketino tuomet, kai kontraceptikai buvo jiems po ranka.

Ankstyvosios prognozės

Šiandien kontracepcija – neatsiejama mūsų visuomenės dalis. Vargu, ar žmonės žino, kuo ją pakeisti. Iki 1950 m. naudoti prezervatyvai, diafragmos, apsiplovimai (buvo naudojamas Lizolis). Kai 1950 m. buvo atrastos ir pradėtos naudoti kontraceptinės tabletės, žmonės galvojo (iš tikrųjų ir dabar jie taip mano), kad tai – jų išgelbėjimas: bus galima kontroliuoti gyventojų skaičių, sumažės nenorimų nėštumų ir abortų (mes žinome, kad taip neįvyko). Taip pat buvo galvojama, kad pagerės santuokinio gyvenimo kokybė.

Pateiksiu argumentų, kad iš tiesų, užuot padariusi tiek gero, kontracepcija, manau, yra labai  mums pakenkusi.

Paauglių lytiniai santykiai

Kai kurie asmenys norėtų ir toliau kontracepcijos priemones ir jų pasiekiamumą kuo plačiau paskleisti tarp paauglių, galvodami, kad taip juos apsaugos nuo nėštumo. Bet patirtis rodo ką kita. 2003 m. 62% dvyliktokų jau turėjo seksualinės patirties. Žinoma, yra dar aukštesnis procentas, kurį visuomei pristatė prezidentas Klintonas. Neseniai teko skaityti, kad 70% moksleivių, baigusių vidurinę mokyklą (high school) teigia užsiiminėję oraliniu seksu. Statistinių duomenų apie paauglių seksualinę patirtį, nesusijusią su tiesioginiais lytiniais santykiais, yra žymiai mažiau. 1995 m. 53% 15–19 m. vaikinų sakėsi, kad juos yra masturbavusios merginos. Moksleivių, užsiiminėjusių oraliniu seksu, 49% buvo kaip gavėjai, 39% – kaip jo davėjai. 11% buvo įsitraukę į analinį seksą.

                                                                                                                                      

Lytiniu keliu plintančios ligos (LPL)

Kiekvienais metais atsiranda 3 mln. naujų chlamidiozės atvejų. Jungtinėse Amerikos Valstijose tai viena pagrindinių priežasčių, sukeliančių moterų nevaisingumą. Ne per seniausiai nevaisingų porų buvo 10%. Dabar jų skaičius jau viršijo 15%. Taigi pagrindinė vis didėjančio nevaisingumo priežastis – LPL. Dažnai moterims ligos pažeidžia lytinių organų gleivinę. Gydant gali likti randai. Jeigu jie lieka kiaušintakyje, gali sukelti ektopinį (negimdinį) nėštumą – embrionui atsiras kliūtis slinkti kiaušintakiu, todėl jis implantuosis ne gimdoje, o kiaušintakyje. Turbūt, esate pastebėję, kad vis didėja ektopinių nėštumų skaičius – nuo 1970 m. jis išaugo per 600%. Negimdinis nėštumas – gyvybei pavojinga būklė. Kiaušintakyje embrionas negali visiškai subręsti, o jam augant kyla grėsmė, kad plyšus kiaušintakiui, moteris mirtinai nukraujuos.

Kita dažna LPL – žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Naujų šios ligos atvejų kasmet atsiranda 5,5–6 mln. Tai – viena pagrindinių priežasčių, galinčių sukelti gimdos kaklelio vėžį. Nors ir buvo sukurta vakcina, bet ji neapsaugo nuo visų ŽPV formų.

ŽIV ligos atvejų, sukeliančių AIDS žymiai mažiau, palyginus su kitomis LPL – šiek tiek mažiau negu 100 tūkst. naujų atvejų per metus. Tačiau ŽIV moksliniams tyrinėjimams skiriami neproporcingai dideli pinigai.

Prieš 50 metų tebuvo tik dvi LPL: sifilis ir gonorėja. Dabar jų jau priskaičiuojama 35–50 skirtingų rūšių.

Nesantuokinis  nėštumas

Nesantuokinio nėštumo skaičiaus augimas atskleidžia šiek tiek nuostabos keliančią istoriją. 1960 m. 6% visų gimusių JAV vaikų buvo gimę ne santuokoje: 3% baltaodžių ir 22% juodaodžių.

1960 m. paaugliams būdavo sunku gauti kontracepcijos priemonių. Norėdami įsigyti keletą prezervatyvų, jie turėdavo eiti į apleistas dujų kolonėles arba prastus viešbučius, kur stovėdavo prezervatyvus parduodantys automatai. Dabar jų gali įsigyti mokyklinių prekių parduotuvėse.

2003 m. jau 34% visų gimusių JAV vaikų buvo gimę ne santuokoje: 24% baltaodžių ir 68% juodaodžių. Daugiausiai – 75% JAV nesantuokinių vaikų tais metais buvo gimę Detroito Metro (Metro Detroit). Jeigu bandytume nustatyti toje vietovėje vyraujančio skurdo ir socialinės disfunkcijos priežastį, nuo šių skaičių ir reikėtų pradėti.

JAV labiausiai skurstantys žmonės – tai vienišos netekėjusios moterys, auginančios vaikus. Taip yra ne dėl to, kad trūktų darbų. Paprasčiausiai, moteris, auginanti namie vaiką, negali įgyti tinkamos kvalifikacijos, reikalingos esamiems darbams atlikti. Taigi ji neturi jokių galimybių užsidirbti pinigų, kad pasirūpintų vaiko priežiūra ir įgytų reikiamą darbo kvalifikaciją. Nesantuokinių nėštumų skaičiaus nesumažina didesnis kontraceptikų pasiekiamumas – faktiškai, jį tik padidina.

Juk tai didžiulė socialinė katastrofa, kad vieną iš trijų kūdikių, gimusių JAV, augina vieniša motina. Daugiau kaip 1 iš 4 nėštumų baigiasi abortu. 1 iš 2 santuokų baigiasi skyrybomis. Ką visa tai reiškia? Pažvelkime į statistiką. Tik apie 28% vaikų, kurie yra pradėti Jungtinėse Amerikos Valstijose, gims motinoms gyvenant santuokoje ir išliksiančioms su tuo pačiu vyru visą gyvenimą. Visi kiti vaikai arba bus nužudyti, darant abortus, arba jie gims vienišoms ir skyrybų paliestų šeimų motinoms. Taigi, ar dar galima stebėtis tomis problemomis, su kuriomis šiandien susiduriame? Ieškant sprendimų, nuo čia ir reikėtų pradėti.

Vaikai ir skurdas

Apie 68% vaikų, augančių su vienu iš tėvų, niekad nesudariusiu santuokos, ir 42% gyvenančių su skyrybas patyrusiu tėvu/motina, gyvena skurde. Taip atsitinka ir 38 % vaikų, kurių tėvai yra susidėję (kohabitacijoje). Ir tik 12% vaikų patiria skurdą, kurių tėvai gyvena pirmoje santuokoje. Spėju, kad tai – šeimos, pradėjusios pirmuosius santuokos metus. Po kurio laiko jie jau įgyja santaupų ir pan., kad išbristų iš skurdo. Taigi norint apžvelgti pagrindines JAV skurdo priežastis, labiausiai tiktų atkreipti dėmesį į vienišą tėvystę: moteris, auginančias nesantuokinius vaikus, kohabitacijoje esančius žmones, atskirai gyvenančius, išsiskyrusiuosius.

Abortas

Ar lengvai pasiekiama kontracepcija sumažina abortų skaičių? 63% besidarančių abortą moterų niekada nebuvo susituokusios, 11% yra išsiskyrusios, 6% – gyvena atskirai, 1% – našlės. Taigi 81% jų gyvena ne santuokoje. 50% moterų, atvykstančių į abortų klinikas, teigia, kad jos pastojo naudodamos kontracepciją. Dabar jos reikalaujančios aborto, kadangi „pavedė“ kontraceptikai. Kitos 50% sako, kad anksčiau naudojusios kontraceptikus, o pastaruoju metu ne. Dažniausiai tai būna paauglės arba dvidešimtmetės. Nutrūkus draugystei su vaikinu, jos nustoja gerti kontraceptines tabletes, nes nepatinka jų pašalinis poveikis. Bet jei vaikinas sugrįžta arba atsiranda kitas, paprastai jos vėl pradeda lytinius santykius, dar nespėjusios pereiti prie naujojo gimimų kontrolės režimo. Ir tada dažnai pastoja.

Ištekėjusių ir besikreipiančių dėl aborto yra 19%. Bet, kiek galiu pasakyti, pagrindinė priežastis, kodėl šios moterys jį renkasi, nėra skurdas. Tam yra daugybė priežasčių. Viena jų – 10% vaikų yra pradėti su kitu, o ne su jų pačių vyru. Taip pat žymiai padaugėjo dirbtinio apvaisinimo mėgintuvėlyje atvejų. 3 ar 4 embrionai implantuojami į gimdą, o tada pasirinktinai 2 ar 3 pasmerkiami sunaikinimui, t.y. abortuojami. Tikriausiai esate pastebėję, kad mūsų visuomenėja radikaliai padaugėjo individų su Dauno sindromu. Jeigu prenatalinės diagnostikos tyrimais nustatomas vaikui Dauno sindromas, dažnai šis vaikas abortuojamas. Negalėčiau suskaičiuoti, kiek į mane kreipėsi moterų ir sakė, kad jų gydytojai liepę darytis abortą dėl jų pačių sveikatos, arba dėl kažkokių vaiko anomalijų. Žinoma, visada patardavau joms kreiptis į gerą „Už gyvybę“ atstovaujantį gydytoją ir išklausyti antrąją nuomonę. Po to beveik visada šios moterys informuodavo mane, kad gydytojas jas nuramino, jog per nėštumą jos būsiančios gyvos ir sveikos, o jų vaikui irgi viskas bus gerai, o jei ne, jos sugebėsiančios gyventi ir priimti visus iššūkius, jeigu ir gimtų vaikelis su negalia. 

Kontracepcija – kelias į abortą

Net Aukščiausiasis Teismas (AT) teigia, kad kontracepcija yra kelias, vedantis į abortus, kaip buvo Planuotos Tėvystės vs Casey atveju. Casey buvo Pensilvanijos gubernatorius, kuris priklausė demokratų partijai ir pasisakė „Už gyvybę.“ Jis paskelbė tam tikrus apribojimus aborto atvejais. Daugumą jų teismas faktiškai patvirtino, pvz., paauglė privalo gauti tėvų sutikimą, ištekėjusi moteris turi bent informuoti savo vyrą apie ketinimus darytis abortą. Tačiau Planuota Tėvystė, esanti didžiausia JAV abortų šalininkė, atšaukė visus apribojimus ir nušalino patį gubernatorių Casey. „Už gyvybę“ judėjimo šalininkai dėl to netgi savotiškai apsidžiaugė: jie manė, kad tai bus puikus šansas Aukščiausiajam Teismui iš naujo peržiūrėti klausimą, kada prasideda gyvybė. Kai vyko Roe vs Wade teismo procesas, matyt, visi AT nariai buvo pametę savo bibliotekos korteles ir negalėjo nueiti į biblioteką kad, atsivertę vadovėlius, sužinotų, kada prasideda žmogaus gyvybė. Dešimtmečiais visuose embriologijos, ginekologijos, akušerijos ir genetikos vadovėliuose teigiama, kad gyvybė prasideda nuo pat apvaisinimo momento. Todėl šalininkai „Už gyvybę“ turėjo vilčių, kad, šiandien, po 20 metų, AT nariai vis dėlto sugebės nueiti į biblioteką, atsiversti vadovėlius ir apie tai sužinoti. Bet, deja, užuot taip įvykus, AT paskelbė, kad, atsižvelgiant į kai kuriuos kritinius atvejus, abortas tampa to paties pobūdžio dalyku, kaip ir apsisprendimas naudoti kontracepciją. Štai tokie buvo teismo žodžiai: „Per du ekonominio ir socialinio vystymosi dešimtmečius žmonės susikūrė intymius ryšius ir pasirinko tai, kas charakterizuoja jų požiūrį į save bei jų vietą visuomenėje pasikliaudami aborto galimybe, jeigu kontracepcija apviltų.“ Taigi AT tuo pasakė, kad neketina nagrinėti klausimo, kada prasideda gyvybė, kadangi mūsų visuomenė tapo visiškai priklausoma nuo aborto: žmonėms reikalingas abortas, jeigu apviltų kontracepcija.

Bet ar tai tiesa? Jei kontracepcija apvilia, dar nereiškia, kad moteriai reikalingas abortas.  Kontraceptikams „pavedus“, jai belieka gimdyti. Visa bėda ne ta, kad kontraceptikai „paveda,“ o ta, kad moteris ir vyras turėjo lytinius santykius neplanuodami susilaukti kūdikio.

Tai nėra Dievo planas. Dievas norėjo, kad ta diena, kai moteris sužinos, jog laukiasi kūdikio, būtų viena laimingiausių jos gyvenime. Ir kad vos tik išgirdus patvirtinimą, kad nėštumo testas yra teigiamas, paskambintų savo vyrui ir pasakytų: „Brangusis, mes jau pradedame savo šeimos kūrimą – aš laukiuosi.“ Tuomet jie abu iš džiaugsmo netvertų savyje: išdažytų vaikų kambarį, išleistų kelis tūkstančius dolerių telefono skambučiams, nusipirktų knygą su vaikų vardais. Jie abu taptų beprotiškai laimingi, nes jų gyvenimas pasiekė naują lygmenį. 

Prieš keletą metų pirmą kartą JAV istorijoje buvo gauta daugiau teigiamų nėštumo testų vienišoms moterims negu ištekėjusioms. Kai vieniša moteris sužino, kad ji yra nėščia, ta diena toli gražu nebūna pati laimingiausia jos gyvenime. Daugelis juk esate su tuo susidūrę. Gal taip atsitiko jūsų draugėms, seserims, pažįstamoms? Tuomet moterims kyla įvairių minčių: „Ką man dabar daryti? Ar tekėti už jo? Kodėl aš turiu tekėti už jo? Visiškai mažai jį pažįstu. Jis bukagalvis. Kodėl turėčiau už jo tekėti?“ Gal būt, ji galvoja: „Aš labai norėčiau už jo ištekėti. Beprotiškai to noriu.“ Bet sunku net įsivaizduoti, kiek moterų neišteka, net ir tada, kai vyrai nori jas vesti: nepatinka jaustis tarsi įkliuvusiom į spąstus. Ir tuomet daugelis jų darosi abortus.

Kai kurios moterys vis dėlto apsisprendžia tapti vienišomis motinomis. Žinoma, dauguma jų atlieka šią misiją neabejotinai gerai ir kilniai. Kai kurie vyrai irgi rūpinasi ir padeda joms tokiose situacijose. Bet dažniausiai būna labai sunku, nes vienišoms motinoms iškyla įvairiausių problemų. Iš esmės kiekviena iš jų pasakytų, kad norėtų turėti sutuoktinį, kuris padėtų  auginti vaikus.

O kai kurios moterys ryžtasi darytis abortą. Tai – pats blogiausias pasirinkimas iš visų. Po to labai sunku atsigauti.

Dar kitos moterys (jų labai mažai) atiduoda savo vaikus įvaikinti. Mano seserys ir broliai turi 3 įvaikius. Mes kaip pamišę mylime juos, kaip