Gyvatnešis-13-asis ženklas zodiako ženklas

Gyvatnešis (13-asis ženklas)

nuo lapkričio 30 d. iki gruodžio 17 d.

Apibrėžimas: (Saulės ženklai – Saulės Zodiakas).
Gyvatnešis (Gyvatės Nešėjo ženklas) yra 10-asis tikrojo Saulės Zodiako ženklas.
Tačiau nors jis yra ekliptikoje, jis nėra priskiriamas nei standartiniam Vakarų astrologijos tropiniam, nei standartiniam vediškos astrologijos sideriniam Zodiakams.

Ši problema yra viena iš labiausiai ginčijamų klausimų šiuolaikinėje astrologijoje. Aš žinau, kad Gyvatnešio klausimas mums, kaip astrologams, sukelia daug vargo. Bet jis yra danguje. Jis egzistuoja. Mes negalime jo ignoruoti.

Tryliktasis ženklas?
Gyvatnešis kartais yra klaidingai vadinamas tryliktuoju Zodiako ženklu, nes jis yra suvokiamas kaip dar vienas iš dvylikos tropinių arba siderinių ženklų.

Faktiškai Gyvatnešis yra Saulės ženklas tikrajame Saulės Zodiake, t.y. Saulė kiekvienais metais gali būti matoma Gyvatnešio žvaigždyne tarp lapkričio 30 d. ir gruodžio 17 d. (metams bėgant žvaigždyno ribos truputį kinta, todėl kartais Gyvatnešio laikas yra nustatomas nuo gruodžio 1 d. iki 18 d.)
Vandenis, Vandens nešėjas, yra tikrasis 13asis ir paskutinis tikrojo Saulės Zodiako ženklas.

Gyvatnešis, Saulės ženklas. Lenkta linija, paženklinta laipsnių ženklais, yra ekliptika. Ekliptika, Saulės kelias, per dangų - kaip matome iš Žemės - eina per Gyvatnešį maždaug nuo 245° iki 265° skaičiuojant nuo pavasario lygiadienio [0° Avino]. Tai reiškia, kad Saulė gali būti matoma Gyvatnešio žvaigždyne nuo lapkričio 30 d. iki gruodžio 17 d.

Gyvatnešis planetiniame Zodiake.
Kadangi Gyvatnešis yra Saulės ženklas, jis taip pat yra planetinio ir Mėnulio Zodiako dalis, t.y. taip, kaip Saulė, planetos ir Mėnulis gali dažniausiai būti matomi Gyvatnešio žvaigždyne žvelgiant iš Žemės.

Plutonas galėjo būti pastebimas Gyvatnešyje iki 2003 m. pabaigos, po kurios jis perėjo į Serpens Cauda, Gyvatės uodegą. Kentauro dalis, mažesnysis planetoidas Chironas, buvo matomas Gyvatnešio žvaigždyne iki 2001 m. lapkričio, po kurio jis perėjo į Šaulį. Venera ir Merkurijus kiekvienais metais kurį laiką gali būti randami Gyvatnešyje. Dešinėje yra parodytas Plutono, esančio Gyvatnešyje 1999 m. birželį, pavyzdys.

Plutonas Gyvatnešyje.
Pateikiamas 1999 m. birželio 21 d. nakties dangaus Gyvatės – Gyvatnešio – Gyvatės ploto žvaigždėlapis. Žalios linijos yra žvaigždyno ribos. Baltos linijos sujungia kiekvieno žvaigždyno žvaigždes, kad parodytų žvaigždyno brėžinį. Didžioji Gyvatnešio, Gyvatės nešėjo, dalis yra matoma brėžinio centre. Plutonas (pridėtas PL simbolis yra pilkas) tiesiog uždengia ζ Ophiuchi žvaigždę. (Žvaigždžių vardai ir simboliai yra pažymėti raudonai, žvaigždynų vardai yra parodyti geltonai. Balta horizontali linija žvaigždėlapio centre yra dangaus ekvatorius).

Taigi kodėl Gyvatnešio nėra visų naudojamame vakarietiškame Zodiake? Gyvatnešis yra senovės graikų žvaigždynas. Gyvatės nešėjas yra vienas iš originalių Ptolemėjaus žvaigždynų, pasirodžiusių Al Magest’o žvaigždžių kataloge (130 – 170 m.e.m.). Jis taip pat pasirodo maždaug II a. Farnes’o gaublio romėnų kopijoje virš Atlanto, laikančio dangaus sferą, galvos. Taigi kodėl Gyvatnešis nėra standartinio – tropinio astrologinio Zodiako dalis?

Geras klausimas! Gyvatnešis yra Saulės ženklas. Mėnulis ir planetos - visi yra matomi Gyvatnešio žvaigždyne. Nelaimei, atsakymas į klausimą yra toks, kad Gyvatnešis nėra tropiniame zodiake ne todėl, kad yra kas nors blogai su tropiniu Zodiaku. Tropinis Zodiakas yra netikslus dangaus supaprastinimas, priskiriamas tiems laikams, kai mes neturėjome teleskopų ar kompiuterių. [1].

Molio kojos? Kitur internete jūs galite perskaityti, kad Gyvatnešio problema buvo prasimanyta karališkos astronomijos draugijos prieš keletą metų, kad sutrikdytų mus, astrologus. Deja, jeigu tai būtų taip paprasta! Gyvatnešio problema yra labai sena, mažiausiai devyniolikos šimtmečių senumo, jeigu ne daugiau. Ji datuojama mažiausiai Klaudijaus Ptolemėjo, klasikinio astrologijos tėvo (130 – 170 m.e.m.), laikais.

Ptolemėjus pateikė du didelius darbus: Al Magest’ą, kuris pavaizdavo dangų, ir Tetrabiblos’ą, vaisingą astrologijos darbą – iš esmės visų senovės graikų astrologinių žinių rinkinį. Al Magest’e yra ankstyviausias žvaigždžių katalogas, kuriuo mes vis dar naudojamės.

Tetrabilos’e Ptolemėjus Gyvatnešį laiko ne Zodiako žvaigždynu, jis seka paprasta, paveldėta dvylikos dalių, vienodų ženklų, tradicija. Tačiau Al Magest’e Ptolemėjus Gyvatnešį faktiškai danguje pavaizduoja. Jis žvelgia į realias žvaigždžes, žvaigždyne į sąrašą įtraukia 29 žvaigždes ir nustato, kad iš jų 24 turi platumą virš ekliptikos. Bet jis pastebi, kad 5 iš jų platuma žemiau ekliptikos. Kitaip tariant, Gyvatnešio brėžinys kerta ekliptiką (Saulės kelią), taip iš esmės padarydamas Saulės Ženklą. Penkios ekliptikos pietuose esančios žvaigždės – tai:

Ptolemėjaus Al Magest’o žvaigždžių katalogas 130 – 170 m.e.m.

Šiuolaikinis žvaigždės pavadinimas	Numeris	Ptolemėjaus apibrėžimas	Vieta	Ekliptika, platuma
36 Ophiuchi	žvaigždė 247	Praecedens de quatuor  quae sunt in pede  dextro	Gyvatnešio dešinioji pėda	-02 15
42 Theta Ophiuchi	žvaigždė 248	Quae istam sequitur	Gyvatnešio dešinioji pėda	-01 30'
44 Ophiuchi	žvaigždė 249	Quae adhuc istam sequitur	Gyvatnešio dešinioji pėda	-00 20'
51 Ophiuchi	žvaigždė 250	Reliqua de quatuor quae  omnes sequitur	Gyvatnešio dešinioji pėda	-00 15'
5 Rho Ophiuchi	žvaigždė 257	Quae tangit plantam  sinistri pedis	Gyvatnešio kairioji pėda	-00 45'

Neigiamas ženklas rodo, kad šitos žvaigždės yra žemiau ekliptikos. Ekliptikos platumos paimtos iš Al Magest’o on-line versijos, laikomos http://cdsweb.u-strasbg.fr/cats/Cats.htx.

Ptolemėjus niekada neišsprendė prieštaravimų tarp paprasto dvylikos ženklų Zodiako dangaus ir tryliktojo ženklo vaizdavimo, ir mes, kaip astrologai, šiandien su tuo vis dar kamuojamės. Tačiau iš tiesų dangus galų gale turi nugalėti.

Istoriniai Gyvatnešio žvaigždžių brėžiniai – Gyvatnešio pradžia ir pabaiga.
Brėžiniai žemiau iš tiesų remiasi šiuolaikinėmis Ptolemėjaus Al Magest’o žvaigždžių katalogo versijomis, nors katalogas pirmiausiai buvo parašytas penkiolika šimtmečių anksčiau prieš jį nupiešiant. Renesanso metu Ptolemėjaus darbas vėl tapo laisvai pasiekiamas, o tai vedė į naujų katalogų ir piešinių gaminimą, pirmą kartą į tikslių dangaus žvaigždėlapių parengimą. Atkreipkite dėmesį į Gyvatnešio pėdas žemiau ekliptikos taip, kaip duotoje Ptolemėjaus žvaigždžių katalogo ištraukoje.

Išskyrus... kad bėgant laikui figūra kairėje apsivertė. Iš žvaigždžių katalogo įrašų Ptolemėjaus Gyvatnešio figūra rėmėsi į Skorpioną savo kairiąja koja šiek tiek žemiau ekliptikos, o savo dešiniąja - dar toliau. Daug Renesanso piešinių vaizduoja jį žvelgiantį tolyn nuo mūsų, dešiniąją koją laikantį ant Skorpiono. Atrodo, kad visi jie seka Johann’o Bayer’o 1603 m. neteisingu piešiniu. Tačiau 1604 m. Johannes’as Kepler’is (žemiau dešinėje) pataisė Bayer’o klaidą ir pateikė teisingą žemėlapį, kuris rodė tokią Gyvatnešio figūrą, kokią senovės graikai būtų matę danguje. Po penkiolikos šimtų metų miego graikų Gyvatnešis ir jo ekliptikos problemos atgimė.

Astrologinis Gyvatnešio mokslas.
Klasikiniais laikais Gyvatnešis geriau buvo žinomas kaip Eskulapas (lotyniškai Aesculapius), medicinos dievas. Jis išmoko meno iš Chirono, kentauro. Danguje, kitoje Gyvatnešio pusėje, yra dvi dalys gyvatės, kurią jis laiko, Serpens Caput, gyvatės galva, ir Serpens Cauda, gyvatės uodega. Iki šių dienų susuktas gyvatės kūnas yra medikų profesijos ženklas. (Tačiau pats gyvatės ženklas nėra tikrojo Saulės Zodiako, bet planetinio Zodiako dalis.) Gyvatnešis iš gyvatės sužinojo gyvenimo eleksyro paslaptį.

Gyvatnešis visada rodomas kojomis besiremiantis į Scorpius, Skorpioną (žr. aukščiau). Tai ypatingai gerai parinkta. Graikų žvaigždžių moksle žemės deivė Gaja pasiunčia Skorpioną nužudyti Orioną, Medžiotoją, kuris grasino sumedžioti visus Žemės gyvūnus – tai yra istorija, rezonuojanti su dabartiniais laikais. Skorpionas įgelia Orionui, kuris būtų miręs, jeigu nebūtų įsikišęs Eskulapas (Ophiuchus). Eskulapas Orionui duoda gurkšnelį dieviško eleksyro ir jam grąžina sveikatą.
Dar senesnė babiloniečių versija yra truputį skirtinga. Čia gyvatė yra Tiamat, įsižeidusio Okeano pabaisa. Tiamat’ą laiko Marduk‘as, babiloniečių Saulės dievas. Jie kovoja amžinoje gėrio ir blogio kovoje.

Kiti tryliktas ir keturioliktas ženklai.
Internete įmanoma rasti informacijos apie kitą „tryliktąjį ženklą“. Arachne, Vorą. Šitas ženklas pirmą kartą buvo aprašytas James’o Voghs’o knygoje Arachnės pakilimas. Tačiau knyga buvo melaginga. Arachnės pakilimas buvo mokslinė fantastika. James’as Voghs’as yra dabar neseniai mirusio mokslinės fantastikos autoriaus John’o Slade’o pseudonimas.

Truputį informacijos internete yra apie Cetus, Banginį, aprašomą kaip „keturioliktą ženklą“. Tai tikrojo Saulės ir planetinio Zodiakų sumaišymas. Ekliptika ir, vadinasi, Saulė, kaip matoma iš Žemės, neina per Cetus. Tačiau dauguma planetų ir Mėnulis retkarčiais gali būti matomi Cetus žvaigždyne. Tas pats tinka ir kitiems 25 Ptolemėjaus planetinio Zodiako ženklams.

Tikrojo Saulės Zodiako Saulės ženklai:

	Saulės ženklas	Reikšmė	Data
01:	Pisces	Žuvys	nuo kovo 12 iki balandžio 18
02:	Aries	Avinas	nuo balandžio 19 iki gegužės 13
03:	Taurus	Jautis	nuo gegužės 14 iki birželio 19
04:	Gemini	Dvyniai	nuo birželio 20 iki liepos 20
05:	Cancer	Vėžys	nuo liepos 21 iki rugpjūčio 9
06:	Leo	Liūtas	nuo rugpjūčio 10 iki rugsėjo 15
07:	Virgo	Mergelė	nuo rugsėjo 16 iki spalio 30
08:	Libra	Svarstyklės	nuo spalio 31 iki lapkričio 22
09:	Scorpius	Skorpionas	nuo lapkričio 23 iki lapkričio 29
10:	Ophiuchus	Gyvatnešis	nuo lapkričio 30 iki gruodžio 17
11:	Sagittarius	Šaulys	nuo  gruodžio 18 iki sausio 18
12	Capricornus	Ožiaragis	nuo sausio 19 iki vasario 15
13:	Aquarius	Vandenis	nuo vasario 16 iki kovo 11
	* Ne Zodiako žvaigždynai

(Medziaga Imta Is http://www.vytautus.com)