KELIAS Į SAVE

Filmo „Kaukė“ pagrindinio vaidmens atlikėjas Jim Carrey pasidalino savo istorija apie depresiją, kuri netikėtai virto nuostabia patirtimi kelionėje į save. Dalinuosi:

„Kai po spektaklio grimo kambaryje aš nusiimdavau savo kaukę, man visada kildavo įtarimas, kad aš nesu tas, kuo įsivaizduoju esąs.

Žiūrėdavau į save ir galvojau: o kas tas Jim Carrey? Ar jis apskritai egzistuoja?

Dabar jau žinau: egzistuoja tik švari sąmonė, o paskui ant jos kažkas užmeta idėjas, vardus, titulus, religijas, tautybes – t.y. visą medžiagą, reikalingą taip vadinamai asmenybės statybai. Bet pačioje sąmonės gilumoje šie atributai neegzistuoja – jie nerealūs.

Už kiekvieno teatro scenos egzistuoja grimo kambarys, kuriame po spektaklio sumetamos įvairios kaukės.

Mano grimas, mano kaukės, mano visi interviu – tai nesu aš. Tai tik formų žaidimas, tai tik elastinga kaukė, su kuria galima ką nors kurti.

Dauguma šiuo metu susimąsto: „kas aš esu?“. Ir dauguma puola į depresiją, besilaikydami įsivaizdavimų apie save. Tie įsivaizdavimai ir yra depresijos priežastis.

Žmonės sako: Jim Carrey sirgo depresija. Taip, aš sirgau depresija tada, kai bandžiau tapti Ozo šalies burtininku, vietoje to, kad, kaip kuklus berniukas, slėpčiausi už dekoracijų.

Dabar aš žinau: burtininkas – tai tik rolė.

Manęs visi klausinėjo: kodėl pas mane atsirado depresija? Ogi todėl, kad aš bandžiau būti kažkuo visiems kitiems, bet ne sau. Kada tu nustoji užsiiminėti tokiomis nesąmonėmis, tada su tavimi pradeda darytis nuostabūs dalykai. Todėl, kad jie teisingi.

Žmonės linkę daug ką pavadinti depresija. Bet aš manau, kad liūdesys ir nusivylimas yra tiesiog nemokami bilietai į namus, t.y į save. Tie „bilietai“ buvo mano vidinio augimo motyvatoriai, kaip ir kiti sielą žadinantys gyvenimo momentai.

Realybėje – mes visi aktoriai. Mes vaidiname įvairias roles, pasiklydę savo proto labirintuose – tarsi už tai nebūtų nieko svarbiau.“

Taigi, Jim Carrey visiems nori pasakyti: jei jūs galvojate, kad depresiją galima kažkaip išgydyti antidepresantais, tai jūs gyvenate dar vienoje proto sukurtoje iliuzijoje. Iš tiesų depresija yra didžiulė galimybė atrasti SAVE, užduodant sau klausimus: kas esu tas tikrasis Aš? Nuo kokių gyvenimo rolių aš pavargau ir kam apskritai man jos reikalingos? Ar tikrai aš esu tas Dievas, kuris nori pertvarkyti pasaulį pagal savo siauro proto sukurtą suvokimą?

Deja, jokios „pagalbos linijos“ to padaryti jums nepadės. Nepadės nei stebuklingos piliulės, antidepresantais vadinamos, greičiau atvirkščiai – atims likimo duotus nemokamus bilietus į aukštesnį savęs suvokimą ir pavers „zombiu“, gyvenančiu, o tiksliau egzistuojančiu neaišku vardan ko...

Bet jums tikrai padės ilgas ir labai įdomus kelias į ... save.