Regėjimo atstatymas. Akių pratimai pagal V.Beitsą

SUGRĮŽIMAS Į AIŠKAUS MATYMO KELIĄ

Pasirinkus aiškaus matymo kelią labai svarbus yra tikėjimas savo sėkme. Reikia būti pasirengus permainoms. Pradėjus dirbti pagal šią regėjimo atkūrimo metodiką labai naudinga rašyti dienoraštį, kuriame fiksuotumėte kiekvienos dienos pasiekimus. Tai leis labiau pasitikėti savimi ir žadins norą siekti vis geresnių rezultatų. Asmeninę septynerių savaičių programą, pagal kurią tęsite regėjimo gerinimo praktikas, galite gauti po individualios mano asmeninės konsultacijos ir apžiūros bei pokalbio su jumis. Visų tų, kurie totaliai pasišvęs regėjimo gerinimo praktikoms, laukia stulbinantys pasiekimai ir naujas, kokybiškesnio gyvenimo etapas.

Visą šį laiką, du mėnesius besitęsiančios trasfomacijos, turime atminti, jog matymas ir regėjimas nuolat gėrėja ir gėrėja.  Saugokite savyje tvirtą tikėjimą, meskite šalin visas neramaus proto sukeliamas abejones ir pasitikėkite savo vidiniu balsu. Giliai, giliai širdyje, kiekvienas puikiai žinote, jog aiškaus matymo procesas eina į priekį, nekreipiant dėmesio į trumpalaikius nuklydimus į šalį.

Ir net, jeigu regėjimo gėrėjimo procesas labai nežymus, nenusiminkite ir atminkite, jog ne metodika neveikia, o jūsų regėjimo sistema tik pradeda prisitaikyti prie aiškaus matymo metodikos siūlomų praktikų.

Visi pasikeitimas vyksta būtent čia ir dabar. ČIA IR DABAR jūs aiškiai matote! Ne vakar, ne kada nors rytoj, ne po daugelio  mėnesių, o šiandien, čia ir dabar jau matote aiškiai, ryškiai ir puikiai. Tai įsisąmoninti yra labai svarbu.

Didžiausias prasto matymo kaltininkas yra stresas.  Jaudindamiesi, nerimaudami tik padedame stresui plėstis, kol ilgainiui stresinės situacijos ima persekioti kiekviename žingsnyje. Todėl labai svarbu stebėti save, savo poelgius, sveikatos ir asmenybės pokyčius. Galvokite apie savo akis tik gerai, o apie savo regėjimą kalbėkite tik teigiamai. Nes tik pozityvūs žodžiai ir teiginiai suaktyvina gydančius procesus mūsų kūne, atpalaiduoja vokus, akių obuolių raumenis ir sugrąžina akims natūralią, apvalią formą.

Pripažinkite save tokį, koks esate. Priimkite savo regėjimą tokį, koks jis yra dabar. Žvelkite į save ir savo gyvenimą tarsi į kino filmą. Ir kaip kine, negalėdami pamatyti visų smulkmenų, pasimėgaukite spalvomis, šviesos niuansais, judesio subtilybėmis. Svarbiausia- atsipalaiduoti. Nes tik atsipalaidavę akys mato ryškų , spalvotą ir aiškų pasaulį. Stebėdami kino filmą mes nedarome filmo siužetui jokios įtakos, o tiesiog stebime. Tinkamai atpalaidavus savo regėjimo sistemą mums nereikės jos įtakoti, nes visi procesai, kurie yra natūralūs ir prigimtiniai, vyks savaime.

Akiniais stenkitės naudotis kuo rečiau. Tik tose situacijose, kuriose gali grėsti pavojus gyvybei, norėdami aiškiau matyti, pasitelkite į pagalbą akinius- “ramentus”. Todėl akinių neišmeskite, kaip tai siūlo kai kurie mokytojai, bet esant reikalui pasinaudokite jais vairuodami ar dirbdami labai smulkų, atsakingą darbą. Bendraujant su žmonėmis, užsiimant namų ruošos darbais ar verdant arbatą akinių tikrai nereikia. Mano, kaip specialistės, patarimas būtų toks: norint, kad akys kuo greičiau atprastų nuo “ramentų” ( o akiniai yra ne kas kitas, kaip tik ramentai akims), būtina naudotis viena ar dvejomis dioprijomis silpnesniais akiniais. Su tokiais akiniais, esant reikalui, matysite pakankamai gerai, o akių raumenys patirs žymiai mažesnį jų darbą  paralyžuojantį efektą.

 Pajutę pirmąjį regėjimo pagėrėjimą, neskubėkite pas oftalmologą. Žinau, kad norisi pasidžiaugti savo sėkme ir pasiekimais, tačiau galiu jus nuraminti, kad beveik nėra gydytojų, kurie jumis patikėtų. Ir gydytojai čia nekalti- jų tiesiog niekas nemokė šios praktikos. Viena mano klientė pasakojo, kaip šios praktikos dėka, ji pasigerino regėjimą, o nuėjus pas gydytoją, jai buvo pasakyti, kad ji negali gerai matyti, nes to tiesiog negali būti. Be abejo, moteris patyrė šoką ir stresas taip paveikė jos akis, kad išėjusi iš kabineto iš karto pastebėjo, jog nebemato taip aiškiai, kaip matė įeidama. Reikėjo vėl įdėti nemažai darbo, kad jos regėjimas ir vėl pagėrėtų. Tai tik įrodo, kaip mintys, žodžiai, abejonės ir tikėjimas stipriai įtakoja mūsų sveikatą.

Dar reikia žinoti, kad gėrėja visos regėjimo sistemos darbas ir visų pirma tai įvyksta mūsų smegenyse. Regėjimo zona smegenyse pirmoji patiria aiškaus matymo stebuklą. Žmogus jaučia ir pastebi, kad mato žymiai geriau, nors patikrinus akis autorefraktometru ir išmatavus regėjimo aštrumą, žymių pakitimų galima dar ir nepastebėti. Todėl kartoju, neskubėkite tikrintis savo regėjimo kokybės prietaisais, o pasitikėkite savimi ir savo kūnu, kuris yra labai išmintingas.

Dirbdama optikos pramonėje, pastebėjau ,kaip yra klaidinami žmonės. Dažnas, kuriam yra tekę pasigaminti stipresnius akinius, yra patyręs akių tempimo, galvos svaigimo pojūčius. Į klausimą, kodėl taip yra, jis teišgirsta frazę: ”Jūs priprasite, tai normalu, akys prisitaikys prie naujų, stipresnių akinių… “.
Tai yra didžiausia apgaulė! Be abejo, akys prisitaikys, tačiau kaip? Tikriausiai net nesusimąstote, kad tas prisitaikymas tai yra tiesiog akies raumenų paralyžius, nes jie turi taip prisitaikyti prie naujų, stipresnės laužiamosios gebos stiklų, kad mūsų akis sugebėtų gerai matyti. Pasirinkdami silpnesnius akinius mes akinių lęšius pritaikome akims. Taip akies raumenys gali nors dalinai atlikti savo funkcijas.

Kadangi ilgą laiką tekdavo nešioti akinius, puikiai žinau, kaip jaučiasi akiniuotas žmogus. Pastebėjau, kad nusiėmus akinius, mane apimdavo lengvumo, atsipalaidavimo būsena. Ėmiau gilintis, kodėl taip yra. Suvokiau keletą dalykų, tad savo įžvalgomis pasidalinsiu. Jau žinome, kad blogo matymo priežastis yra stresas. Stresinė situacija, persmelkusi mūsų sąmonę , sukelia akies raumenų paralyžių. Vadinasi, nešiojant akinius,  toji stresinė situaciją sukelia įtampą mūsų sąmonėje, nes, jeigu jos nebūtų, akinių mums nebereikėtų. Akiniuočiai tiesiog pripranta prie įtampą keliančios vidinės būsenos, susigyvena su ja.

Nusiimdami akinius mes leidžiasi sau būti savimi pačiu čia ir dabar. O išlaisvinus savo sąmonę nuo kadaise patirtų traumų,  atsipalaiduoja akies obuolių raumenys ir akys, įgavęs taisyklingą rutulio formą, vėl mato puikiai.

Tikriausiai ne kartą pastebėjote, kad  kartais matote geriau, kartais –prasčiau. Taip pat, susijaudinus, suirzus arba po sočių pietų regėjimas gali apsiblausti. Taip yra todėl, kad mūsų psichinė būsena ir fizinio kūno būklė tiesiogiai įtakoja mūsų regėjimą. Tad aiškaus matymo susigrąžinimas tiesiogiai daro poveikį mūsų kasdieninio gyvenimo kokybei, padeda nurimti ir įgauti vidinę pusiausvyrą.

Turime suvokti skirtumus tarp normalaus regėjimo ir idealaus matymo. Normalaus regėjimo žmonės aiškiai mato didžiąją laiko dalį ( bet ne visą laiką) ir daugumą objektų ( bet ne visus objektus).

Naudodamiesi šiais mano parengtos natūralaus regos atkūrimo metodikos praktiniais patarimais, karts nuo karto patirsite aiškaus matymo proveržius- netikėtai pastebėsite, kaip iki tol blankiai matomi daiktai tapo labai ryškūs. Pastebėsite, kaip keičiasi jūsų įsitikinimų sistema ir sąvokas „Pasaulis agresyvus“, arba „ Būti savimi- rizikinga“ keis pozityvių įsitikinimų sistemos su teiginiais- „Šis pasaulis yra draugiškas“. Aiškiai suvoksite, jog seni įsitikinimai buvo klaidingi ir tai, kaip iki šiolei matėte pasaulį, tebuvo tik iškraipyti

 pasaulio, praėjusio pro jūsų emocijų filtrą, vaizdai. Aiškaus matymo blyksniai leis dar labiau pasitikėti savimi ir savuoju pasirinkimu, nes tomis akimirkomis aiškiai suvoksite, jog geras regėjimas iš tiesų egzistuoja jūsų sąmonėje. Ir kaskart, kai jus vis dažniau aplankys gero regėjimo proveržiai, jūs suvoksite, jog tai jau nebe nauja sąmonės būsena, o natūrali vidinė jūsų būsena, kuri visą laiką viešpatavo jumyse iki tol, kol jūs netekote aiškaus matymo. Ir todėl tikrasis šio, gero regėjimo susigrąžinimo metodo tikslas, nėra siekis atskleisti jums kažką kardinaliai naujo, o tik iš naujo atrasti senas tiesas ir susigrąžinti tai, kas jums priklauso- aiškų matymą.

Nuosekliai siekiant aiškaus matymo, sąmonė vis labiau išsiplės ir net pats nepastebėsite, kaip vis dažniau susidursite su šiam laikmečiui reikalinga informacija, pradėsite sveikiau maitintis, produktyviau ir aktyviau leisti laisvalaikį. Svarbiausia- pasikliauti savo vidiniu balsu. Kūnas keičiasi lėčiau, nei sąmonė. Atsipalaiduokite, siekiant praregėti, teks ir aiškiai matyti.

Tie, kurie jau yra pasiekę nemažų asmenybės vystymosi ir tobulėjimo rezultatų, liudija, jog savo realybę kuriamės mes patys. Tad žmonės, teigiantys, jog jie „negali gerai matyti“, taip pat kuria savo realybę, be aiškaus matymo galimybės. Akiniuočiai patys neleidžia sau gerai matyti, sąmoningai vengia aiškaus matymo. Beje, suvokti, jog kažko nematai galima tik pažinus tai, ko nematai, nes kaip žinoti, jog tai, ko nematai, nematai? Vadinasi tai, ką žmogus teigia nematąs, jis pamato visiškai atsitiktinai, neįsisąmoninęs to, ką mato.

Visa tai dar kartą įrodo, jog žmogus gali pamatyti tai, ko jis nenori matyti. Tereikia mesti iššūkį sau pačiam ir pasiryžti išvysti tai, ko stengiatės nepastebėti. Tai išvaduos jūsų sąmonę nuo klaidingų įsitikinimų programų, o jūsų akis- nuo jas žalojančių akinių.

Mano mintys aiškios ir pozityvios.

Aš matau tai, kas yra iš tikrųjų.

Mano regėjimas skaidrus ir aiškus.

Iš: http://balarama.lt/r-kasnauskyte-nusiemus-akinius-atsirado-noras-gyventi-ramiau-ir-leciau-gyventi-cia-ir-dabar/

V. BEITSAS

Baigęs medicinos institutą V. Beitsas penkis metus pradirbo akių gydytoju ir nusivylė savo darbo vaisiais. Visų jo pacientų, kuriems Beitsas išrašė akinius, regėjimas pablogėjo. Beitsas ėmė ieškoti priežasčių. Jis 30 metų tyrė žmogaus akis. Po ilgų tyrinėjimų jis pasiūlė paprastais pratimais įtemptus akies raumenis atlaisvinti, o susilpnėjusius raumenis sustiprinti. Ir raumenys patys pastatys akį į savo vietą.

Beitso metodas ne medicininis. Tai psichologinis – pedagoginis metodas. Ir visame pasaulyje Beitso metodu užsiima ne gydytojai okulistai, bet pedagogai ir psichologai. Šiame metode nieko nereikia gydyti, čia reikia žmogų išmokyti. Akys toks pat organas kaip ir visi kiti žmogaus organai ir jomis reikia rūpintis, prižiūrėti, pailsinti.

V. Beitso teorija Garsi Didžiosios Britanijos knygų autorė Džilijan Snoksal teigia, kad šio proceso galima išvengti arba bent jį sulėtinti. Moteris bandė nešioti akinius prieš daugiau nei 30 metų, kai jai buvo apie 40. Džilijan suprato, jog niekada nesusidraugaus su akiniais, todėl savarankiškai pradėjo ieškoti informacijos apie tai, ar yra kokių nors tikrai veiksmingų akių pratimų, kurie galėtų pagerinti regėjimą. Savo knygoje „Better Eyesight for Busy People“ Džilijan detaliai aprašo, kaip remdamasi V. Beitso metodu sugebėjo atsikratyti akinių. Beitso metodą sukūrė JAV oftalmologas Viljamas Horacijus Beitsas XIX amžiaus pabaigoje. Baigęs medicinos institutą V. Beitsas penkerius metus pradirbo akių gydytoju ir nusivylė savo darbo vaisiais. Visų pacientų, kuriems Beitsas išrašė akinius, regėjimas pablogėjo. Beitsas ėmė ieškoti priežasčių ir tam atidavė net 30 savo gyvenimo metų. Po ilgų tyrinėjimų Beitsas priėjo prie išvados, kad akis dirba kaip paprastas fotoaparatas: akies optiniai parametrai keičiasi ilgėjant arba trumpėjant akies ilgiui. 

Akies optinius parametrus keičia šeši akį judinantys raumenys. Tai viršutinis išilginis raumuo, kuris pakelia akį į viršų; apatinis išilginis raumuo, kuris akį nuleidžia į apačią, vidinis šoninis išilginis raumuo, akį pasukantis į nosies pusę; išorinis šoninis išilginis raumuo, akį pasukantis į šalį, ir du labai svarbūs skersiniai raumenys: viršutinis skersinis raumuo, kuris akį apima puslankiu iš viršaus, ir apatinis skersinis raumuo, kuris akį apima puslankiu iš apačios. 

Oftalmologas įsitikinęs, jog gerą regėjimą užtikrina atsipalaidavę visi šeši akį judinantys raumenys. Akis vėl įgyja rutulio formą ir žmogus vėl gerai mato toli. V. Beitsas rado ir trumparegystės priežastį. Kai kuriems žmonėms skersiniai raumenys dėl perkrovų tiek įsitempia, kad negali visiškai atsipalaiduoti. Tokių žmonių akies obuolys yra daugiau ar mažiau pailgas ir jie yra trumparegiai. Kai tiktai trumparegiui ant nosies užkabinami akiniai, šitie įsitempę skersiniai raumenys jau niekad nebeatsipalaiduoja. Atsipalaiduoti jiems neleidžia akiniai, o jeigu jie ims atsipalaiduoti, tai su akiniais žmogus matys blogiau. Dar daugiau: esant didelėms regėjimo perkrovoms, šie skersiniai raumenys gali įsitempti ir įsitempia vis labiau ir labiau – akis vis ilgėja ir reikia vis stipresnių ir stipresnių akinių.

 Beitsas siūlo paprastą ir suprantamą metodiką regėjimui atkurti. Visų pirma kiek galima mažiau nešioti akinius arba laikinai juos pakeisti silpnesniais. Atliekant pratimus reikia atlaisvinti įtemptus skersinius raumenis ir sustiprinti išilginius. Pasak Beisto, akiniai daro dvejopą žalą: visų pirma jie neleidžia dirbti skersiniams raumenims – akiniai dirba už juos. Antra, akiniai akis padaro nejudrias. Žmogus, nenešiojantis akinių, nuolat judina akis. Kai tiktai ima nešioti akinius, jis jau daugiau sukioja galvą, o ne pačias akis. 

1901 metais Beitsas parašė darbą, kuriuo norėjo įrodyti, kad visi keturi regėjimo sutrikimai – trumparegystė, toliaregystė, žvairumas ir astigmatizmas – yra susiję su akį judinančiais raumenimis. Kai kurie raumenys per daug įtempti, o kai kurie – per daug atpalaiduoti. Jis taip pat sukūrė pratimų sistemą, kuri padeda raumenis atpalaiduoti arba įtempti. Akys toks pat organas, kaip ir visi kiti žmogaus organai, ir jomis reikia rūpintis bei prižiūrėti. O kaip tai daryti pagal V. Beitsą? 

Kuo dažniau mirksėti Sveika akis dažnai mirksi. Būtent dėl mirksėjimo akys yra nuolat sutepamos akių skysčiu. Ašaros ne tik sutepa, bet dezinfekuoja akis, apsaugo nuo mikrobų ir dulkių, kurių visada yra ore. Mirksėjimas tai pat leidžia pailsėti nuolat dirbančioms tinklainės nervų ląstelėms ir padeda atkurti jų darbingumą. Mirksint atsipalaiduoja akį judinantys raumenys. Ilsinti akis 

Paprasčiausias būdas leisti akims pailsėti – užsimerkti ir taip ilgiau pabūti įsivaizduojant ką nors malonaus. Kai žmogus mąsto apie malonius dalykus, jis atsipalaiduoja. Tai tarsi greitoji pagalba akims. Ja reikia naudotis kuo dažniau. Akys jums atsidėkos už tas poilsio minutes. Leisdami akims pailsėti, jus neprarasite darbo laiko – juk atsipalaidavusia psichika ir akimis jūs dirbsite gerokai greičiau ir efektyviau. 

Palmingas Dar labiau akys atsipalaiduos, jei ne tik užsimerksite, bet akis pridengsite delnais. Tada į akis nepatenka šviesos. Palmingo pavadinimas kilęs nuo angliško žodžio palm – delnas. Atliekant šį pratimą rekomenduojama įsivaizduoti juodą, akliną tamsą. Po to tris kartus stipriai užmerkti akis. Nuėmus delnus dar šiek tiek pabūti užsimerkus. Švelniai pirštais perbraukti per vokus ir atsimerkti. Palmingu galima užsiimti nors ir ištisą dieną, šio pratimo akims niekada nebus per daug. Tiesa, yra atvejų, kai pratimų daryti negalima: jeigu praėjo mažiau kaip pusmetis po operacijos ar kai yra atšokusi tinklainė. 

Akomodaciniai pratimai Šių pratimų pagrindas irgi gana paprastas: turėtumėte žiūrėti į tašką tolumoje, o po to į tašką, esantį arti. Keičiant kryptį reikėtų sumirksėti akimis. Pavyzdžiui, galima žiūrėti į nykštį ir jį priartinti, o paskui atitolinti. 

Didieji posūkiai Pritaikyti šį pratimą regėjimui gerinti Beitsą įkvėpė vaikai. Atliekant posūkius akys turi būti atmerktos. Atliekama po 50–60 posūkių. Vaizdas ir daiktai įvairiu greičiu turi tarsi praplaukti pro akis. Labai svarbu, kad atlikdami posūkius nesistengtumėte gerai matyti prabėgančius daiktus. Tiesiog žiūrėkite, bet nesistenkite matyti. Posūkiai ypač naudingi tiems, kurių akys nepailsi miegant. Atlikite šį pratimą eidami miegoti ir po miego. Posūkius atlikite plastiškai, ritmingai, be įtampos. Kai dirba raumenys, nervai nurimsta. Posūkiai, skirti gerinti regai, pašalina nuovargį ir nemalonius pojūčius. Lingavimo pratimai Atliekant šį pratimą reikia pakaitomis stovėti tai ant vienos kojos, tai ant kitos, linguoti tai į vieną šoną, tai į kitą, tuo pačiu metu žiūrėti pro langą, į tašką tolumoje.

 Spalvų dienos V. Beitsas regai koreguoti siūlo savotišką žaidimą. Oftalmologas rekomenduoja nors vieną dieną praleisti ieškant aplinkoje vienos spalvos ir žiūrint į ją. Pavyzdžiui, vieną dieną galima žiūrėti į žalią, kitą – į mėlyną spalvą, o trečią dieną patalpoje galima ieškoti geltonų akcentų. Visus šiuos pratimus atlikti galima, kai tik turite laisvą minutę: namie, darbe, viešajame transporte, laukiant eilėje prie kasos ir pan. Niekam nekyla abejonių, kad mankšta yra naudinga kūnui, todėl neturėtų kilti abejonių, kad ji naudinga ir akims.

Taigi pratimus, apie kuriuos kalbėsime, reikia daryti prieš valgį! Visi pratimai daromi be akinių.

Atsipalaidavimo pratimai akims

Beitso metodikos pagrindą sudaro atsipalaidavimo pratimai. Tai išplaukia iš jo atrastų regėjimo sutrikimo priežasčių. Primenu, kad žmogus blogai mato, nesvarbu ar jis trumparegis, ar toliaregis, ar astigmatikas, ar žvairas, todėl, kad kai kurie akies obuolį judinantys raumenys yra perdaug įtempti.

Kita priežastis kodėl taip svarbūs yra atsipalaidavimo pratimai yra ta, kad regėjimas tik 10% procentų yra fizinis procesas, o 90% yra psichinis procesas. Beitsas nustatė, kad jei žmogaus psichika yra įsitempusi, jo regėjimas pablogėja, nesvarbu, kad šiaip jis mato gerai.

Mirksėjimas

Sveika akis dažnai mirksi. Dėka mirksėjimo akys yra nuolat sutepamos akių skysčiu. Ašaros ne tik sutepa, bet dezinfekuoja akis, apsaugo nuo mikrobų ir dulkių, kurių visada yra ore. Pagal ašarų sūrumą galima nustatyti ar sergi diabetu. Mirksėjimas taipogi suteikia poilsį nuolat dirbančioms tinklainės nervų ląstelėms, ir padeda atstatyti jų darbingumą. Mirksint atsipalaiduoja akį judinantys raumenys.

Akių ilsinimas

Paprasčiausias būdas leisti akims pailsėti, tai užsimerkti ir pabūti ilgiau ar mažiau užsimerkus įsivaizduojant ką nors malonaus. Kai žmogus mąsto apie malonius dalykus, jis atsipalaiduoja.

Tai tarsi greitoji pagalba akims. Ja reikia naudotis kuo dažniau. Akys jums atsidėkos už tas poilsio minutes. Leisdami akims pailsėti, jus neprarasite darbo laiko – juk su atsipalaidavusia psichika ir akimis jūs dirbsite žymiai greičiau ir efektyviau.

Palmingas

Dar labiau akys atsipalaiduoja, jei ne tik užsimerksime, bet akis dar pridengsime delnais. Tada į akis visai nepatenka šviesos. Tai palmingas nuo angliško žodžio palm [pa:m] – delnas. Lietuviškai – delninimas. Apie delnų savybę gydyti… Ką matote kai uždengiate akis delnais? Jei kažką matote, reiškia akys yra įtemptos.

Palmingą galima daryti nors ištisą dieną, jo niekada nebus per daug. Kitų pratimų, kuriuos parodysiu, daryti daug negalima. Yra atvejai kai tų pratimų negalima daryti: Jeigu praėjo mažiau kaip pusmetis po operacijos ir antras atvejis, jei yra atsiknojusi tinklainė. O palmingą galima daryti visiems ir labai naudinga.

Pradedant daryti palmingą reikia akims padėkoti ir sakyti joms gerus žodžius: akelės mano gerosios, mano akelės ilsisi, kiekvieną dieną mano akys mato vis geriau ir geriau, akių raumenys atsipalaiduoja. Trumparegiai įsivaizduoja kaip jų skersiniai akių raumenys atsipalaiduoja, o išilginiai įsitempia ir akys darosi apvalios ir mato toli be jokių akinių. O toliaregiai įsivaizduoja, kad atsipalaiduoja jų išilginiai akių raumenys ir leidžia akims pailgėti, o skersiniai akį suspaudžia: akis ima panašėti į agurką ir gerai mato arti be akinių.

Atsipalaiduoja tinklainė, atsipalaiduoja šviesai jautrios ląstelės: kolbelės ir lazdelės. Atsipalaiduoja regėjimo nervo ląstelės, atsipalaiduoja regėjimo analizatorius smegenyse. Atsipalaiduoja visa regėjimo sistema. Palmingo metu Beitsas pataria įsivaizduoti kažką juodą, labai labai, vientisai juodą… Kiti pataria prisiminti ar įsivaizduoti kažką malonaus…

Išėjimas iš palmingo: tris kartus stipriau užmerkiame ir atpalaiduojame akis. Delnus nuimame, bet akys tebėra užmerktos. Nosimi parašome keletą raidžių: A, B, M, S… , pirštais švelniai perbraukiame per akis ir atsimerkiame mirksėdami.

Posūkiai

Posūkiai skirti atsipalaidavimui. Galėsite įsitikinti, kad posūkiai gerina regėjimą, naikina nuovargį ir nemalonius pojūčius.

Pirmiausia meškos lingavimai, perkeliant svorį nuo vienos kojos ant kitos. Šis pratimas teigiamai veikia ne tik blogai, bet gerai reginčias akis. Šį pratimą Beitsas nukopijavo iš stambių gyvūnų zoologijos sode…. Kodėl jie linguoja? – taip jie atpalaiduoja savo psichiką.

Akys mato judėdamos. Sveika akis apžiūrinėdama daiktus visada juda. Nervai judinantys akių raumenis periodiškai sudirginami. Akys nesugeba ilgiau nei sekundė sustoti ties vienu tašku erdvėje. Jei žmogus stengiasi akys išlaikyti ilgiau, akys įsitempia ir regėjimas blogėja

Didieji posūkiai. Šį pratimą Beitsas nusižiūrėjo pas vaikus. Vaikai nuolat sukinėjasi, sukasi… Atliekant posūkius akys atmerktos. Atliekama po 50- 60 posūkių. Vaizdas ir daiktai su įvairiu greičiu praplaukia prieš akis. Labai svarbu, kad atliekant posūkius nesistengtumėte gerai matyti prabėgančius daiktus. Tiktai žiūrėkite, bet nesistenkite matyti.

Šiuos pratimus reikia gerai išmokti, nes jie į eina į kitus dar sudėtingesnius soliarizacijos pratimus.

Posūkiai ypač naudingi tiems, kurių akys nepailsi miego metu. Žmogus žiūri ir mato netgi sapnuodamas. Atlikite šį pratimą eidami miegoti ir po prabudimo, po 100 kartų. Nors sugaišite apie tris minutes, rezultatai jus nustebins.

Atliekant šį pratimai stuburas išlieka lankstus, normalizuojasi vidinių organų ir nervų sistemos funkcinės būsenos. Bet svarbiausia, kad posūkiai aktyvina akies nervų vibraciją.

Atlikdami šį pratimą neužmirškite, kad treniruojate ne kūną, o regėjimą, akis reikia atpalaiduoti. Posūkius atlikite minkštai, ritmingai, be įtampos. Kai dirba raumenys, nervai nurimsta.

Taigi kokia yra Beitso metodo esmė? Galima pasakyti penkiais žodžiais:

Įtemptus raumenis atpalaiduoti, o silpnus – sustiprinti.

Informacijos šaltinis: www.see.active.by

Vladimiro Ždanovo paskaitos:

https://www.sarmatas.lt/02/s-kriauciuniene-akiniu-nesiojimas-zaloja-akis/

https://www.sarmatas.lt/wp-content/files/pdf/kvailio_patirtis_arba_raktas_i_praregejima.pdf