VYDŪNAS

 

Gimė 1868 m. kovo 22 dieną Jonaičiuose, Šilutės raj.

Mirė 1953 m. kovo 20 dieną Detmolde, Vokietijoje.

Nuo pat vaikystės buvo labai silpnos sveikatos ( iš tėvo paveldėjo džiovą ir vos nenumirė būdamas ketverių). Sulaukęs 17 metų jau rimtai sirgo, džiova progresavo. Trokšdamas pagyti, Berlyne aplankė ne vieną garsų to meto profesorių. Deja, daugelis net neišrašinėjo vaistų – pati optimistiškiausia prognozė buvo keliolika mėnesių gyvenimo. Vienas iš jų nukreipė Vilhelmo žvilgsnį į rytus. Davė literatūros ir tarė: „skaitykite, dirbkite. Norėčiau, kad pasiektumėt daug gero. Gal būsite pirmas europietis įsisavinęs jogų mokymą, ne tam, kad visi stebėtųsi, o dėl savo kūno ir dvasios sveikatos“. Keisdamas savo pasaulėžiūrą, nuoširdžiai ir kantriai gilindamais į save, per 5 metus Vydūnas pasveiko. Po to visą gyvenimą skyrė ne tik savo dvasiniams ieškojimams, bet ir kitų žmonių švietimui. Parašė daugiau nei 60 knygų, leido žurnalus, rašė straipsnius ir t.t.

Svarbiausia, kad pirmiausia jis pats viską išbandė ir patyrė, o tik po to skelbė žmonėms. Tuo jis buvo panašus ne į filosofą ar rašytoją, o į tikrą senovės išminčių, kuris stengėsi įkvėpti žmones siekti to, ką pats išbandė ir kuo šventai tikėjo. Vydūnas buvo gyvas pavyzdys, kaip nugalėti neišgydomas ligas, numalšinti skausmus ir gyventi „nuolat didėjančios Meilės ir augančios Palaimos bangoje“.

Vydūnas apie...

„ Pasaulis yra pilnas taisytojų ir gerintojų, kurie žmonijos medį nori pagerinti, jį iš paviršiaus apkarpydami. Bet žmonija tik iš vidaus pagerinama, savo aukštąją esybę išpažindama ir joje gyvendama. Tik tada išnyksta ir tai, kas tarp žmonių viso piktumo ir žemumo pradžia yra.“

„Gyvenimas yra nuostabumų kupinas. Jau kuone galėtai sakyti, kad jis patsai yra stebuklas. Kad gyvi esame, kad regime ir jaučiame tiek įvairių dalykų ir atsitikimų, yra gyva mąslė. Ką tik reiškia, kad esame? Kam visa, ką patiriame, ką sužinome? Taip nuolat turime klausti. O tūli neranda tam jokio atsakymo. Dargi daug žmonių gal nė nejaučia, kad gyvenimas yra nuostabus.“

„Išmintis iš Indijos jau šimtmečius šviečia per visą žmoniją. Tiesa, dabar ji tarsi saulė už horizonto, ir jos pakilimo reikia laukti.“

„...ypač daug reiškia tai, kas religijos požiūriu nuo seniausių laikų traktuojama kaip išgyvenimas žmoguje, apie jį bei visoje „čia“ – būtyje vykstančių slėpiningų vyksmų. Tai, kad dieviškumas susijęs su Motina pripažino visos žmonijos tautos.“

„Naujojo Testamento laiškuose kalbama apie dvasinį kūną, kuris turės pereiti į dvasios sritį. Bet jis tai pat turėtų gimti, ir todėl jam reikėtų Motinos, kuri be abejones turėtų būti dvasinės prigimties.“

„Užuot kreipties į erdvę ir laiką, į paprastai žinomąją aplinką, jis turi atsigręžt į savo vidų iki pat gelmių.“ a

„Tik reikia skirti žinias nuo išvedimų.Tūli juos tiki esant žiniomis. Tikrosios žinios gal kiekvieno žmogaus būt ištiriamos, su reikalingomis tam išlygomis. Išvedimai vis kitokie sulig žmogum“

„Žmogus žiūri į pasaulį pro minčių šydą, kurį jam praėję amžiai ir buvusios kartos yra suteikusios. Jis žiūri pro tai, ką kiti jam deda ant akių kaip aukščiausiąjį išmanymą. Ir jis žiūri pro savo troškimus palinkimus ir papročius. Visi tie dalykai stovi tarp jo ir gyvenimo. Jie kalba apie gyvybę ir ką ji jam teikianti. O jis pats klausosi tyli ir kenčia. Ir pats vis dar didina savo vargų kalnus. Ir vis mažiau tesįstengia ir temoka džiaugties gyvenimu.

Mesti tai, kas jį spaudžia gali kiekvienas. Ir tuoj visa kitaip išrodo, ir tuojau jis didis palyginant su tuo, kas jį sunkina.Tik mėginkime tai nors kartą padaryti. Tuojau visas pasaulis šviecia ir spindi. Mes galime išmokti didi būti ir galime išmokti gyvybe džiaugties.“

„Žmogus įgyja sąmoningėjimui galimumą su kiekvienu aiškesniu nusimanymu, kad jis yra ir būna Dievuje. O tas jo nusimanymas nuolatai švinta, žmogui einant nuoširdiausiai visas gyvenimo jam skirtas pareigas, pasiduodamas Dievo valiai.“

„Dieviškoji galia laukia, kad galėtų per žmogų tapti veiksminga „čia“-būtyje.“

„Norint santykiuoti su Dievu, visos mintys turi būt šalinamos ir visai tuščia gryna sąmonė Jam tur būt pašvęsta, jeib Jis būtų numanytas ne sąmonės turiniu, bet paties sąmoningumo Kūreju ir tūriu.“

„Ką darai iš širdies sukelia gerą nuotaiką ir gerai pavyksta. Kas daro kitaip , tas svyruoja kelyje ir vargiai pasiekia tikslą.“

„Sąmonė gali prašviesėti tik išvydusi savo esmę.“

„Ne neigimu pasiekiama Aukštybė, reikia Jospi kreiptis, Jai pasišvęst“

„Tik jaučiantys gilią pagarbą gali priartėti prie išganymo... Iš tiesų, pagarbos kupinas žmogus yra vertas išganymo, nes jis taurus. Menkystos virpa iš baimes, o kas bijo - tas šykštus ir nemoka atverti savo sielos.

„ Žmogus – tai siela, turinti kūną“.

„Ir ypatinga, tas, kurs myli, nieko nenori, nieko negeidžia. Jis visko turi. Mylėti yra pilniausių būdų žinoti. Ir viso gyvenimo vienybę pasiekti.“

„Mano esmė yra dvasinės rūšies. Iš jos pareina ir iš jos nustatomas ir palaikomas mano asmenybės ir asmens gyvenimas. Toji esmė glūdo visagalingojo visumos Kūrėjo valioje. Ji yra paskutinysis mano gyvenimo pagrindas ir mano dvasios Šviesa. Ji mane statė į šį gyvenimą ir mane tvirtina. Ji visas kliūtis šalina ir visas mano jėgas stiprina. Nuolatai stengiuos tai numanyti ir tuo pasitikėti. Taip tesie visados!“

„Kaip mielai privestau jiems pilnąją šviesos dieną! Gal tuomet būtų visi gyvi!“

„Tuomet gyvenimo gaida bus neapsakoma harmonija. Ir vis daugiau ji atvers begalinės savo balsų grožės. Nuo mūsų žemės eis po ilgų amžių gyvenimas tolyn, ant aukštesnio rutulio, ir vis tolyn papildytų septintąjį skritulį.

Jam pasibaigus, bus pabaigta irgi septintoji diena. Prieis jos vakaras. Ir tasai už dieną bus dar gražesnis. Vieni amžinybės spinduliai sušvis. Visą septintąją dieną ir visą visų dienų gyvenimą tas vakaras tartum ims į savo glėbį. Ta Saulė, kuri yra visų dienų ir gyvybės bei gyvenimo versmė, nusileis į tas neapsakomas gelmes, kurios yra anapus amžių ir erdvių, ir vakaras jai paskui neš, kas kraštuose siaurybės ir pragaišties subrendo amžinybei.

Grįš tuomet visa į amžinąją Pradžią. Amžiai ir bekraštinės Erdvės sunyks ir dings. Savo šydrus numes daugybė, ir pasiliks viena pati Vienybė savo gilioj Šviesybės-Tamsybės Aukštybėje. Nebebus niekų. Vienata bus, kaip Ji yra ir buvo neapsakomoj Dabartyj!“

informacija iš čia.

Vydūnas „Sveikata. Jaunumas. Grožė“ (ištrauka)