Apie tikrą moterį ir dvi moteriškumo esmes

- Kas yra tikra moteris?
- Tikra moteris turi nuostabiausią gebėjimą išlaikyti pusiausvyroje abi savo prigimties puses – motiniškumą ir moteriškumą. To ir privalo išmokti kiekviena moteris. Ji privalo žinoti, kada imtis auginančios motinos vaidmens, o kada „pastojančios“ moters rolės.
- Ką tai reiškia gyvenimo praktikoje?
- Tenka grįžti prie klausimo apie gyvenimo prasmę ir tobulėjimą. Sąmonės evoliucija vyksta tada, kai gauname naujų žinių, o norint gauti žinių, reikia pakliūti į nežinomybės pasaulį. Kitaip įstrigtume tame, kas žinoma. Nebūtų tobulėjimo. Moteris į nežinomybės pasaulį įeina pirmoji.
- Pirmoji? Juk vyrai visur pirmi.
- Nesistebėkite. Nieko keista, nes moteris iš prigimties yra nepažini. Vadinasi, moters įėjimas į nežinomybę yra įėjimas į jos pačios vidinį pasaulį. Čia, be abejo, ji susiduria su chaosu. Nežinomybės pasaulis yra chaosas tol, ko jame nepadaroma tvarka, kol viskas nesudėliojama į pažinimo lenteles.
- Paprastai tariant, moteris pamato daug galimybių, iš kurių viena bus verta dėmesio.
- Visos galimybės, su kuriomis moteris susiduria nežinomybės sferoje, vidiniame pasaulyje, yra tiktai potencialas, kuris neturi jokios vertės. Vertę jis įgyja tik tuo atveju, jeigu jį galima materealizuoti. Materealizuoti – reiškia žinias pritaikyti praktiškai. Pritaikant praktiškai būtina gebėti atskirti. Juk iš visų potencialių galimybių turime atrinkti tą, kuri labiausiai tinka mūsų tikslams ir tik tada ją materealizuoti.
- O vyras pats kodėl neina į nežinomybės pasaulį?
- Vyras negali. Vyras stiprus loginiame, racionaliame, žinomybės pasaulyje. Įėjimas į nežinomybės sferą yra širdies aktas. Turėdami reikalų su iracionaliais dalykais, mes galime pasikliauti tik nuojauta. Tačiau atskirti, kas tinka kas ne, yra proto aktas. Taigi moteriai tenka rinktis vieną iš dviejų: įėjusi į nežinomybę ir pamačiusi, kokios galimybės atsiveria, atskyrimo aktą ir jo realizavimą ji perduoda vyrui  arba užsiima tuo pati. Moteris privalo pasirinkti vyrą, tačiau jo tiksluose neturi stoti jam skersai kelio. Kas jam naudinga, kas ne, turi nuspręsti pats vyras. Jeigu moteris neleidžia jam pačiam nuspręsti, vadinasi, ji nepalaiko vyro paskirties, stoja jam skersai kelio.
- Ką reiškia nestoti skersai kelio?
- Nebūti kilimėliu. Moteris-kilimėlis savimi nepasitiki, mano esanti kvaila, nieko nesugebanti, ir nerodo jokių teisėtų pastangų būti asmenybe. Tokia būtybė net nemėgina būti moterimi, ji paprasčiausiai viską atiduoda savo vyrui – pradedant makštimi ir baigiant savigarba. Jai visai nesvarbu, kaip su ja elgiasi. Ji patenkinta, kad nereikia galvoti nei imtis jokios atsakomybės. Moteris-kilimėlis yra basakojė, nuolat nėsčia virėja.
- Vyrui labai patogi basakojė virėja. Šviežias maistas, pigūs drabužiai, jokių brangių kvepalų…
- Ne kiekvienam vyrui užtenka basakojės virėjos. Lygiagrečiai jis gali draugauti su įdomia, „brangia“ moterimi. O tarnaitė yra tarnaitė. Kaip namų baldas.
- Įstrigęs man toks epizodas: bulviakasis. Drauge dirba vyras, ir žmona. Abu pavargo. Sugrįžo namo ir vyras sako žmonai: „Duok greičiau valgyti“. Atsisėda ir su laikraščiu rankoje laukia pietų, o žmona viena sukasi virtuvėje, pamaitina vyrą, pati paskubom užkanda ir vėl abu eina dirbti.

Mane visada šiurpas nukrečia nuo tokio vaizdo. Moteris leidžiasi šitaip engiama. Tokių daug. Jų logika tokia – ne vyrui kuistis virtuvėje. Ir aria viena už visus. Ir savo vaikams rodo pavyzdį…Vis dėl to mūsų kultūroje moteriai sunku nepavirsti tarnaite.
-         Žinoma, būtina abipusė pagarba. Ir nereikia tikėti, kad vienas svarbesnis, geresnis, o kitas kvailesnis, menkesnis. Tikra moteris įeina į nežinomybės pasaulį ir atneša iformaciją. Dabar vyro eilė. Moteris leidžia jam spręsti, kuris kelias bus geriausias. Bet ir taip elgdamasi ji pirmiausia apsidraudžia. Todėl niekada netampa vyro pasipūtimo arba apgaulės auka. Tikra moteris kartkartėmis pakelia skanadalą vyrui, kuris mėgina ignoruoti jos vaidmenį gyvenime arba visiškai jos negirdi ir nenori girdėti. Moterys daug praktiškesnės ir racionalesnės už vyrus, mažiau ambicingos. Tai labai padeda gyvenime.
-         Pastebėjau, kad skandalistes vyrai daug labiau vertina ir gerbia.
-         Skandalai irgi turi būti normuoti ir sukelti tinkamu laiku. Tikra moteris jaučia, kada gali perlenkti ir sustoja. Bet jeigu moteris nusprendžia, kad viską gali daryti ne blogiau už vyrą ir viską darys pati ir savo noru bei iniciatyva, ji užsikraus motinos vaidmenį ir viskas baigsis tuo, kad ji taps „antros rūšies vyru“. Jei ji šito tikrai nori, puiku, pirmyn, bet tik su sąlyga, kad visą likusį gyvenimą sutinka būti motina ir niekada nesistengs tapti tikra moterimi.
-         Po vedybų kiekvienos moters gyvenimas pasunkėja, o vyro palengvėja.
-         Susiejus savo gyvenimą su vyru, moters padėtis visada sunkesnė. Netikras vyras gali ryžtingai atmesti  visus moters pasiūlymus.Vadinasi, viskas, ką kalba moteris, nuvertinama ir nelaikoma tiesa ir jūs galite kalbėti iki pamėlynavimo, bet vyras nepriims iš jūsų to, ką mėginsite jam duoti. Esu įsitikinęs, kad pasaulyje nėra moters, nepatyrusios tokios situacijos ir tokios nevilties.
-         Tikrai taip. Kartais tenka gulti kyžium dėl tikslo, kuris netgi jam pačiam svarbesnis ir jis pats turėtų klausti patarimo.
-         Tačiau galiu jus paguosti, kad po tokio išbandymo tikra moteris gauna galimybę pasinaudoti savo pačios paslaptimi. Juk į nežinomybę įeidama pirmoji, ji pirmoji ir pamato tą daugybę galimybių, kurių esti kiekvienoje gyvenimo situacijoje. Vyrai visada eina per žingsnį atsilikę nuo moters, o jeigu jie užsispyrę, neišvengiamai atsiliks nuo moters keliais žingsniais.
-         Pasaulio suvokimo prasme – taip. Bet fizine prasme dažnai būna atvirkšiai, moteris tipena paskui vyrą. Silpnas vyriškumu, jis gali būti stiprus fiziškai. Ką daryti?
-         Pasirinkus silpną savo gyvenimo vyrą, galimybė yra tik viena: mokyti jį augti. Ir prižiūrėti, kol jis užaugs tiek, kad bus pajėgus pademonstruoti teisę į vyriškumą. O kol jis užaugs, moteriai teks pabūti motinos vaidmenyje. Tai vienintelis kelias, nes moteris gali tapti tikra moterimi tik tada, kai jos gyvenimo vyras taps tikru vyru.
-         Ar ne per daug mes priklausomi vieni nuo kitų? Kartais norisi spjaut į visus priešingos lyties individus.
-         Tokia dievų valia. Taigi, jei jums pepasisekė sutikti tikrovyro, neturite kitos išeities, kaip tapti motina savo išrinktąjam ir išauginti iš jo tikrą vyrą. Teks jį stebėti ir švelniai persekioti siekiant šio tikslo. Bet jeigu jūs tai atliksite perneelyg atvirai, jis su jumis kariaus iš visų jėgų, ir galimas daiktas, galų gale pabėgs nė vienu žodeliu jums nepadėkojęs.
-         Taip, juk vyrų mėgstamiausi žodžiai: „aš padariau“, aš sugalvojau“, nors tikrai ne jis sugalvojo…
-         Nors jūs, moterys, privalote auginti vyrą iki kondicijos, iki tikro vyro statuso, tačiau jūs negalite jo išmokyti būti tikru vyru. Kaip šuo negli išmokyti katino loti ar vieversys – kiškio čiulbėti. Bet jeigu jūs vystysite jo gebėjimą atskirti, jis, laikui bėgant, pradės atskirti. Jeigu paskui, jį mokysite norėti  materealizuoti, jūs neįkyriai galėsite jį pastūmėti tinkama kryptimi, ir jis prisiriš prie jūsų fizine prasme. Liūtą reikia vedžioti už šilkinio pavadėlio. Paskubėsite, jis jus praris.
-         Man nemalonus tas motiniškas uždavinys. Jis juk turėjo savo motiną. Kodėl reikia antros?
-         Susiraskite tikrą vyrą ir nereikės būti motinėle jam.
-         Lengva pasakyti – susirask. Kur jie? Mūsų motulės priaugino vaikėzų….
-         Moteriai tenka pabūti motina ta prasme, kad vyras susigaudytų savyje, suprastų ir įsivaizduotų, koks jo potencialas ir paskirtis, o paskui reikia pažadinti jame norą tą įsivaizdavimą pateisinti. Kai šis darbas atliktas, motina turi pasitraukti į šalį, leisdama jau tikram vyrui pačiam priimti sprendimus, imtis iniciatyvos ir veikti.  Būtent, veikti. Šiuo momentu moteris atsisveikina su motinos vaidmeniu ir pereina į moters vaidmenį. Padariusi viską, kad jos išrinktasis taptų tikras vyras, dabar ji gali įsiklausyti į jo iniciatyvą, priimto jo „sėklą“ ir „pastoti“ tuo tikslu, kurį dabar pats vyras sugalvojo.
-         Bet, Mokytojau, auginti vyrą – toks nedėkingas užsiėmimas.
-         Tikrai taip. Tai ne tik nedėkingas, bet ir labai sunkus darbas. Ar kas sakė, kad gyvenimas lengvas? Auginti vyrą jau savaime sunkus užsiėmimas, o jį dar labiau apsunkina neprotinga vyrų reakcija.
-         Kažkodėl neužtariate vyrų? Kur vyriškasis solidarumas?
-         Vyras iš prigimties nežino, kaip reikia prieiti prie dvasinio tikslo realizavimo, todėl jis nepajėgus įeiti į nežinomybės pasaulį. Jis nepajėgus suprasti, kas jis, koks jis ir koks jo gyvenimo tikslas. Visa tai jam išaiškinti iš esmės gali tik moteris. Taip lėmė Aukščiausia jėga. Suradusi atsakymus, partnerė kaip motina turi atvesti savo gyvenimo vyrą prie tų atsakymų ir padaryti viską, kad jis juos suprastų. Negana to, ji privalo išauginti jame norą tapti vyru. Tačiau tai atlikusi moteris turi pasitraukti į šalį ir leisti pačiam vyrui susigaudyti savyje, ką reiškia būti tikru vyru ir kaip jam pademonstuoti teisę į tikrą vyriškumą.
-         Kaip suprasti, kada pasitraukti?
-         Kaip tik šis paskutinis žingsnis ir yra pats sunkiausias motinai moteryje. Kiekviena moteris žino, kad su vyru kaip ir su mažu vaiku – iš pradžių mokymasis vyksta nepaprastai sunkiai. Ji vis atsiduria keblioje situacijoje, kai tenka susitaikyti su jo nemokšiškumu arba imtis motinos vaidmes ir užbėgti už akių gresiančioms bėdoms. Bet to nepasiekusi moteris neturi tikėtis dėkingumo. Geriausiu atveju ji bus apkaltinta už komandavimą.
-         Daugelis vyrų savo žmonas vadina „generolais“. Nejaugi nėra kito kelio?
-         Iš esmės kito kelio nėra. Kai moteris nori išsaugoti ir apsaugoti kažką brangaus, iš pradžių joje pabunda motina. Gerai, kai kalbame apie sūnaus auklėjimą. Tačiau vyro supainioti su sūnumi nereikėtų.
-         Bet vyrai dažnai taip vaikiškai elgiasi.
-         Kai moteryje pabunda motina ir pradeda vyrui aiškinti, ką jam daryti, jis nesugeba atsikratyti savo nepilnavertiškumo jausmo. Vyras praranda daug savigarbos ir pasitikėjimo savimi, jeigu moteris pabuvusi motina vyrui, nesusipras laiku pasitraukti į šalį.
-         Gal palikime viską taip, kaip yra? Juk vaikinas turi savo tikrąją motiną.
-         Pabūti motinos vaidmenyje savo vyrui kai kada tiesiog būtina. Priešingu atveju viskas bus prarasta. Tačiau reikia iš anskto suprasti, kad nebus lengva nei moteriai, nei jos išrinktajam. Todėl gerai pamąstykite ir skrupulingai pasverkite prieš spaudžiant „gazą“ ir įsijaučiant į motinos vaidmenį. Svarbiausia, neužsibūti jame, nes tokiais atvejais vyrams išmušama žemė iš po kojų. O atsikelti reikia laiko.
-         Manau, kad čia mus, moteris, gelbsti tik jausmas.
-         Jums, kaip moteriai, išgirdus visa tai, turėjo paaiškėti, kad nėra prasmės barti vyrą už žinių trūkumą ir neprotingą elgesį. Taigi, nesibarkite, o verčiau susikaupkite, išanalizuokite abi savo puses – moterį ir motiną – ir panaudokite jas tinkamiausiu būdu. Judėkite į priekį neskubėdamos. Pajausite rezultatus. Ir ateis diena, kai pademonstruosite teisę į savo jėgą.
-         Padėjuodamos, paverkdamos, pačios savęs pagailėdamos…
-         Ne. Jūs net neįsivaizduojate, kiek daug galite. Niekas už jus to nepadarys. Dirbkite pačios. Taip pamažu išmoksite būti tikros moterys.
-         Gal viso gyvenimo neužteks?
-         Niekas nepasakys, kiek laiko užtruks jūsų ėjimas į tikrąją moterį. Tai priklauso nuo jūsų pačių. Nėra jokios instrukcijos, pagal kurią tobulėja sąmonė. Jūsų gyvenimo vyras taip pat turi pats parašyti sau instrukciją. Ar sėkmingai bus parašyta gyvenimo instrukcija, priklauso nuo keturių pagrindinių veiksnių:
kaip moteris moka atskirti Aukščiausios jėgos (dvasios) tikrąjį tikslą,
kaip moteris geba suvilioti tinkamą vyrą, turintį tinkamą tikslą,
nuo jūsų gebėjimo išugdyti vyre tinkamą matymą,
nuo jūsų gebėjimo pasitraukti į šalį ir leisti savo išrinktajam pademonstruoti jėgą.
Jeigu tai pavyks, vyras parašys gyvenimo instrukciją jums abiems ir jūs abu realizuosite savo potencialą. Jeigu pavyks.
- O kaip visa pasiekti?
- Kiekvienai moteriai gula ant pečių ši sunki našta. Tačiau nė viena tikra moteris niekada nepasakys: aš nežinau, kaip. Mes visi ateiname į žemę nežinodami kaip, bet pamažu prabunda mumyse supratimas: jeigu mes nesužinosime kaip, taip ir numirsime nemokšomis.
- Dar reikia norėti nelikti nemokša. Kitiems patogu nemokėti.
- Kiekvienas normalus žmogus nori tobulėti. Užtenka vieno vienintelio dalyko – atsiverti mus supančiam pasauliui. Išorinis pasaulis yra moteriškas, ir Didžioji Motina visada pasirengusi mokyti ir parodyti kelią. Yra tik viena sąlyga: mes atveriame jai savo širdį ir įsiklausome į nurodymus. Kitais žodžiais tariant, jūs, moterys, privalote vystyti gebėjimą gyventi taip, kad iš gyvenimo ištrauktumėte viską, ko prireiks ieškant jūsų moteriškumo. Jums reikia turėti amseninį planą ir pasirinkti savąją kryptį. Matykite savo tikslą, tikėkite savo matymu, pasitikėkite savimi.
- O kuo gi daugiau? Nors dažna moteris tikisi visažinio galvos ant tvirto peties.
- Savo kelyje sutiksite daug moterų, ieškančių moteriškumo. Eikite drauge tol, kol su jomis pakeliui, nes toks bendradarbiavimas išmokys daug ko ir jas, ir jus.
- Įžvelgiu prieštaravimą. Juk moterys visada konkurentės viena kitai. Kaip tada kelyje? Nepakišime viena kitai kojų?
- Ir kelyje galite tapti konkurente savo draugei. Taip sudėliojo Aukščiausia valia, todėl per daug dėl to nesijaudinkite. Moteris yra nežinomybės pasaulis, todėl esate paslaptis pati sau. Tačiau paslaptis lieka paslaptimi tol, kol ji nepažinta. Todėl niekada neatsiverkite kitai moteriai, nes tokiu būdu galite sugriauti savo tikrąją prigimtį ir neliks tos nuostabios paslapties, kuri yra tikros moters esmė. Niekada, niekada ir dar kartą niekada nepamirškite auksinės taisyklės – išdrįsti, veikti, tylėti ir būsite tikra moteris.“ (psl. 199-207)
A. Zalatorienė. Šimtas laipsnių. 2003