Emocijų pripažinimas: Kodėl jaustis blogai yra gerai?

Vengti neigiamų emocijų atrodo gera idėja. Deja, taip nėra.

Pasak neseniai atliktų tyrimų, emocijų vengimo įprotis yra daugelio psichologinių problemų  pagrindas. Sunku tuo patikėti, nes blogų emocijų vengimą galime lengvai pagrįsti. Juk negatyvios emocijos nėra malonios ir dažniausiai primena nemalonius įvykius, kurių stengiamės išvengti arba pamiršti. Ir dar, mes visi žinom tą laikiną palengvėjimą, kurį suteikia neigiamo išgyvenimo vengimas. Jei mintis apie išsikalbėjimą liūdina, nusprendę visai nekalbėti priversime save jaustis šiek tiek geriau. Iš tiesų, vengimas kaip trumpalaikis sprendimas yra efektyvus, tačiau ilgainiui jis tampa didesne problema nei tai, ko buvo vengiama. O gyvenimas, jei jums pasisekė, yra ilgalaikis pasiūlymas!

Neigiamų emocijų vengimas jums perka trumpalaikią naudą ilgalaikio skausmo kaina. Kai vengi trumpalaikio negatyvios emocijos diskomforto, elgiesi panašiai kaip asmuo, kuris nusprendžia prisigerti, kad palengvintų stresą. Tai “suveikia”, bet kitą dieną, kai vėl sukyla blogi jausmai jis vėl imasi alkoholio. Ir vėlgi, trumpam viskas gerai, tačiau laikui bėgant asmuo sukuria didesnę problemą (priklausomybę), ir taip pat tebeturi tą patį neišspręstą klausimą, dėl kurio pradėjo gerti.

Yra kelios priežastys dėl ko emocijų vengimas yra kenksmingas.

Pirma, svarbūs tikslai ir siekiai jūsų gyvenime privers jus pereiti per šiltą ir šaltą, o nenoras susimokėti už kelionę, gali be reikalo sumažinti jūsų akiratį. Laikui bėgant, vengimas tampa kalėjimu, nes po kurio laiko jūs pradėsite jausti, kad reikia vengti vis daugiau situacijų, žmonių, patirčių ir vietų, dėl kurių gali kilti neigiamos emocijos. Ir kuo daugiau vengsite, tuo silpnesni jausitės, tuo labiau mažės jūsų išgyvenimo įgūdžiai, ir galėsite vis mažiau gyvenime patirti.

Antra, bandymai išvengti neigiamų emocijų – beprasmiški. Sakymas sau, kad tam tikra emocija yra netoleruotina ar pavojinga liepia jums nuolat būti budriems dėl dalykų, kurių bandote išvengti. Jūs tampate hiper-budrūs. Baimė dėl artėjančios neigiamos patirties savaime tampa neigiama patirtimi.

Trečia, emocijų vengimas dažniausiai reiškia tiesos neigimą, o tai nėra geras pagrindas sveikam gyvenimui. Tarsi, kažkas žiūrėdamas pro langą ir matydamas lietų sakytų pats sau: “Negali būti, kad lyja”. Akivaizdu, kad gali ir lyja. Natūralu, kad jums gali nepatikti lietus, tačiau mažai tikėtina, kad lijimo fakto neigimas, išspręs problemas, kurias kelia lietus.

Ketvirta, vengimas pailgina streso laikotarpį, o priešlaikinis nerimas paprastai daug didesnis, nei pati situacija. Taip yra dėl to, kad numatant kokią nors nemalonią situaciją, jūsų vaizduotė – neribota. Dėl to, kas dar neįvyko, jūs galite įsivaizduoti bet ką, ir dažnai jūsų vaizduoti kuria nerealiai neigiamus katastrofiškus scenarijus. O kai iš tikrųjų esate situacijoje, kurios bijot, jūsų protas užsiblokuoja nuo to, kas iš tikrųjų vyksta aplink jus, o tai, paprastai, yra ne tik kad ne katastrofiška, bet dažnai net neverta didesnio dėmesio. Galų gale, tikrosios katastrofos tikrai retos. Realybėje nutinka daug mažiau ekstremalių situacijų nei neribota vaizduotė mums duoda.

Prieš aptariant sveikesnį būdą kaip tvarkytis su neigiamomis emocijomis, turime suprasti emocijų funkciją. Jūs galite galvoti apie savo emocijas kaip informacijos šaltinį. Jūsų emocijos sako tai, kas vyksta su jumis ir aplink jus. Tačiau emocijos nėra vienintelis jums prieinamas informacijos šaltinis. Jūs taip pat turite savo racionalias mintis, savo sukauptą žinių ir patirties bagažą, savo vertybes ir tikslus. Emocijų teikiama informacija turi būti vertinama atsižvelgiant į kitus šaltinius, kad galėtumėte nuspręsti, kaip elgtis tam tikroje situacijoje.

Nepriklausomai nuo jūsų emocijų, jūs visada turite veiksmų pasirinkimą. Jūsų sprendimas priklausys nuo daugelio šaltinių žinių sintezės. Pavyzdžiui, jei jus ir jūsų vaiką pasivažinėjimo dviračiu metu užpultų šunų gauja, jūs pirmiausia pajaustumėte baimę, o kartu su ja norą pabėgti, bet nuspręstumėt pasilikti ir kovoti su šunimis, kad apsaugotumėt savo vaiką. Tokiu atveju jūsų vertybės (“Aš turiu pareigą apsaugoti savo vaiką”) diktuoja, kad nepaklustumėte savo baimei. Emocijos, žiūrint tik kaip į dalį turimų informacijos šaltinių, yra kaip oro ataskaita ir tiek. Jas svarbu žinoti, apsvarstyti, ir suprasti, bet nebūtinai jos yra svarbiausias veiksnys jūsų gyvenimo planui. Kai oras blogas (ne tai kas tau patiktų), tai nereiškia, kad jūs turite tai neigti, sutelkti visą savo dėmesį į tai, ar dėl jo atšaukti savo planus. Ką reikia daryti, tai priimti orą ir reguliuoti savo planus pagal jį. Jei mano tikslas šiandien yra pasiimti dukterį iš mokyklos 4:00, ir staiga ėmė lyti, o aš nemėgstu lietaus, aš neeikvosiu savo energijos keiksnodama dangų ir nepaliksiu dukros laukti. Aš įsimesiu skėtį, išvažiuosiu iš namų 15 minučių anksčiau ir vairuosiu atsargiau.

Kaip žmogus, jūs turėsite visų rūšių emocijas, lygiai taip pat, kaip yra visokios oro sąlygos. Šios emocijos yra ne kas kita, kaip dalis buvimo žmogumi. Priimdamas savo emocinį gyvenimą, patvirtini savo žmogiškumą. Taip, emocijų, net ir neigiamų pripažinimas yra kur kas geriau, nei jų vengimo strategija.

Emocijų pripažinimas reiškia norą ir sugebėjimą priimti ir patirti neigiamas emocijas, pripažinti ir įsisavinti jas. Priėmimas duoda keletą privalumų. Pirma, priimdami savo emocijas, jūs priimate savo situaciją kaip tiesą (lyja). Šitas priėmimas reiškia, kad jums nereiks švaistyti savo energijos emocijos stūmimui šalin. Vietoj to, kai emocija yra pripažinta, galite nukreipti save į elgesį, kuris būtų suderintas su jūsų tikslais ir vertybėmis.

Antra, kai jūs priimate emocijas, jūs suteikiate sau galimybę susipažinti su jomis, išmokti jas valdyti ir integruoti jas į savo gyvenimą. Vengimas nemoko jūsų, nes negali išmokti kažko daryti to nedarydamas.

Trečia, priėmimas yra netiesiogiai panašus į sakymą: “Tai yra ne taip jau blogai” – kas yra tiesa. Neigiamos emocijos gali būti nemalonios, tačiau jos tavęs nenužudys; patiriant jas tokias, kokios yra – erzina, bet ne pavojinga – galų gale, daug mažiau tąsymosi, negu nuolatiniai (nepavykę) bandymai jų išvengti.

Galiausiai, kai jūs priimate neigiamas emocijas, jos linkusios prarasti savo naikinamąsias galias. Daugelis pasakytų, kad tai prieštarauja intuicijai, tačiau, jei šiek tiek pamąstytume apie tai, būtų nesunku įsitikinti šio metodo logika. Plaukikai, užklupti povandeninės srovės, kuri traukia juos į gilumą, dažnai supanikuoja ir pradeda visomis jėgomis plaukti prieš srovę. Dažnai nuovargis ar mėšlungis nusekina ir plaukikas nuskęsta. Papuolus į tokią situaciją, norint išgyventi, reikėtų elgtis priešingai – pasileisti. Tegul srovė neša giliau į jūrą. Už kelių šimtų metrų ji susilpnės ir plaukikas apiplaukdamas aplink grįš atgal į krantą. Tas pats su galingomis emocijomis: stumti prieš jas yra beprasmiška ir galbūt net pavojinga; bet jei jūs priimsite emocijas, jos darys ką daro leisdamos jums veikti kaip norite.