Kofeino žala žmogaus organizmui

Kava.. Daugeliui ji neatsiejamas ryto ritualas.. Kaip gi rytas be kavos? Tikrai ne vienas pasakytų, kad be kavos visa diena būtų sugadinta!  Ji padeda atsibusti, o ir dienos metu dažnas išgeria puodelį, du ar daugiau. Studijų metais, kai iki išnaktų varvindavau akis prie knygų, tai tikrai kavos išgerdavau ne vieną puodelį. Bet jau tada dėstytoja buvo užsiminusi, kad tai tik savęs apgaudinėjimas, nes tik suprastėja atmintis ir prasčiau įsimenama, nors energijos ir padaugėja kuriam laikui. 

Spaudoje rasime apie kavą ir pliusų, ir minusų. Tačiau kavos mėgėjai koncentruojasi tik ties pliusais, argi ne? Prisipažinsiu, dievinu kavos kvapą. Bet tik tiek. Kartą ar du per mėnesį užsimanau kavos su kokiu nors pienu – savotiškas desertas  bet ne dėl to, kad patikėjau jos žala – tiesiog savaime taip gavosi, kad kava netapo kažkokiu ritualu be kurio negalėčiau gyventi. Bet vien tai, kad žmonės įpratę prie jos taip, kad atsisakyti atrodo neįmanoma, labai daug pasako. Nes tu gali kažką labai mėgti ir truputį liūdėti negavęs, bet jei tau dreba rankos, jautiesi be energijos, galvoji tik apie tai ir t.t., tai akivaizdu, jog kažkas čia negerai. Pvz., mėgstu bananus, bet jų negavus juk gyvensiu kaip gyvenus, nepradėsiu drebėti, ar aš klystu?  Žinoma, mano nuomonė niekam nėra svarbi ir ne argumentas kažką keisti, tad Jūsų dėmesiui mintys iš knygų: “Jūsų kūnas šaukiasi vandens“, Dr. F. Batmanghelidj (2014), “Žmogui prigimties skirtas maistas“, K. Moes-Oskragello (1896), “Fermentų faktorius“, Hiromi Shinya (2009), “Sveikai gyventi“, Polis Bregas (1996).

Kofeino žala žmogaus organizmui

Daugiau nei prieš 100 metų apie kavą jau rašė Konstantinas Moes-Oskragello (1896). Anot jo, kava, arbata, kakava ir šokoladas yra vienodai nuodingi, nes turi savyje kofeino, kurio poveikis prilygsta spiritiniams gėrimams. Visi šie produktai laikui bėgant silpnina virškinimo sistemą. Jų įtaka nervams ir kraujui (nemiga, širdies permušimai, irzlumas, karštligiška būsena) visiems žinoma.

H. Shinya (2009), endoskopu tirdamas reguliariai arbatą ar kavą geriančių žmonių skrandį, pastebėjo, kad jų gleivinė dėl atrofinių pokyčių būna suplonėjusi. Galima sakyti, kad tada skrandžio gleivinė, nuo kurios priklauso virškinimo kokybė, tiesiog nyksta(lėtiniai atrofiniai pokyčiai arba lėtinis gastritas didina skrandžio vėžio riziką).

Daug žmonių laikosi įsikibę klaidingų nuostatų apie savo sveikatą dėl to, kad šiuolaikinė medicina nemato žmogaus kūno kaip visumos. Daug metų gydytojai specializavosi tam tikroje srityje – kiekvienas gydė tik jo specializaciją atitinkančią paciento kūno dalį. Bet tiriant atskirus medžius nematyti miško. Viskas yra tarpusavyje susiję – jei viename maisto produkte esantis komponentas lengvina kurio nors organo darbą, dar nereiškia, kad jis teigiamai veikia visą kūną. Todėl rinkdamiesi maistą ir gėrimus, galvokite apie visą savo organizmą. Negalima spręsti, maisto produktas geras ar blogas, žvelgiant tik į vieną to produkto sudedamąją dalį (Shinya, 2009).

Kava – tai stiprus žalingas širdies veiklos stimuliatorius. Joje yra narkotiko – kofeino, kuris priverčia širdį smarkiau plakti ir pernelyg įsitempti. Be to, kavoje yra širdžiai ir
kraujotakos sistemai žalingų dervų ir rūgščių. Jų yra ir kavoje, iš kurios buvo pašalintas kofeinas. Kavoje nėra maistingųjų medžiagų, vitaminų, mineralų. Ji nenaudinga kaip maistas, be to, žalinga sveikatai. Tą patį galima pasakyti ir apie arbatą; joje yra tanino ir kitų nuodingųjų medžiagų (Bregas, 1996).

Kaip rašo dr. F. Batmanghelidj (2014), natūralūs kavos bei arbatos stimuliatoriai yra kofeinas (didesnis kiekis) bei teofilinas (mažesnis kiekis):

• Jie veikia centrinę nervų sistemą.
• Tuo pat metu šios medžiagos didina dehidraciją (nes veikia inkstus – skatina šlapinimąsi). Kofeinas yra natūralus diuretikas, išvarantis iš organizmo daugiau vandens nei jo yra kofeino turinčiame gėrime.
• Kofeinas taip pat tiesiogiai veikia smegenų ląsteles ir priverčia jas sunaudoti tam tikrą kiekį svarbių energijos atsargų nereikšmingiems veiksmams bei užgaidoms. Kofeino poveikis smegenims yra energijos išeikvojimas. Jeigu kofeinas yra naudojamas reguliariai, jis galiausiai išvargina smegenis. Kai smegenims prireikia energijos, kad susidorotų su krize, jos silpniau veikia, nes energija jau būna išnaudota bei nuslopinta. Energijos atsargas išeikvojantis kofeino efektas smegenims yra viena iš svarbiausių priežasčių, sukeliančių dėmesio stokos sutrikimus.
• Kofeinas turi dar vieną žalingą poveikį smegenims, kurį reikia laikyti antru veiksniu, sąlygojančiu dėmesio stokos sutrikimus. Smegenys išlaiko energijos atsargas tam, kad panaudotų jas naujoms patirtims, pavojams ar naujoms idėjoms. Taip jos atsirenka ir mokosi iš naujos patirties. Kofeinas ne tik iššvaisto smegenų saugomas energijos atsargas,  jis taip pat slopina fermentų sistemą inicijuojamą fosfodiesterazės (FDE). FDE yra gyvybiškai svarbi atminčiai.

“Kofeinas stimuliuoja centrinę nervų sistemą. Išgėręs kavos žmogus pažvalėja, nes kofeinas suaktyvina visą esamą nervinę energiją. O tai nervus pamažu sekina ir gali sukelti rimtų nervų sistemos ligų (Bregas, 1996).

Kofeinas natūraliai skatina smegenis suglumti. Kofeino aptinkama daugelyje augalų, jis naudojamas tam, kad pastarieji galėtų kovoti su kenkėjais. Siekdami apsiginti, kavamedžiai išskiria kofeiną savo sėklose. Kofeinas pažeidžia plėšrūnų nervų sistemą bei atminties mechanizmus, dėl to jie praranda nuovoką bei gebėjimą maskuotis, tampa apatiški, prasčiau reaguoja ir prasčiau geba apsiginti. Taip jie patys tampa plėšrūnų aukomis. Dėl to kavamedžius vargina kur kas mažiau vabalų, nei kitus augalus. Vabalai geriau žino, ką reikia valgyti. Žmonės vartoja augalo cheminius nuodus kaip malonumą sukeliantį gėrimą (Batmanghelidj, 2014).

Kartais kofeino poveikis gali būti pageidaujamas, bet nuolat vietoj vandens geriant tokius gėrimus, organizmas praranda gebėjimą kurti vandens energiją. Taip pat kofeinas gali skatinti lėtinio nuovargio sindromo atsiradimą. Per didelis kofeino vartojimas galiausiai vargina širdies raumenį, nes pastarasis yra per daug stimuliuojamas (Batmanghelidj, 2014).

“Kai suvoksite, kas atsitinka, kai mūsų organizme prasideda tanino rūgšties, žemės ūkyje naudojamų chemikalų likučių ir kofeino sąveika, suprasite, kodėl vietoj arbatžolių rekomenduoju gerti arbatos vandenį. Tiems, kas pripratę prie arbatos ir negali jos atsisakyti, patariu vartoti ekologiškai užaugintas arbatžoles, arbatą gerti tik po valgio, kad mažiau būtų dirginama skrandžio gleivinė, ir ne daugiau kaip 2-3 puodelius per dieną“ (Bregas, 1996).

Pasak P. Brego (1996), nėra stebuklingų vaistų tiems žmonėms, kurie patys išsekino nervų sistemą. Masažai, įvairios vonios – labai vertingi dalykai, bet tai ne išeitis, jie neveikia nervinio ir funkcinio silpnumo pagrindų. Norėdami turėti stiprią nervų sistemą, turite dirbti kiekvieną dieną ir visą gyvenimą.

Iš esmės kofeinas kenkia labiau nei duoda naudos. Nauda – laikinas energijos pliūpsnis. O apie žalą galvojame retai. Kofeinas eina greta tokių stimuliatorių, kaip alkoholis ir cigaretės. Akivaizdu, kad tai sveikatos neprideda. Iš esmės viskas yra susiję – kuo mažiau rūpinamės savimi, nežiūrime ką valgome, mažai miegame, mažai judame, tuo labiau norisi įvairių stimuliatorių, kurie padėtų atgauti energiją. Bet tai užburtas ratas, kurį gali nutraukti tik tu!

https://sveikatosbeieskant.wordpress.com/2017/09/10/kofeino-zala-zmogaus-organizmui/