VISI MŪSŲ NORAI PILDOSI

Visiškai teisingai, tikite ar ne, laukiate ar ne – visi jūsų norai pildosi. Tai tik laiko ir formos klausimas – kada ir kaip jūsų norai išsipildys. Bet elgdamiesi teisingai ir šiuos veiksnius galite pakeisti. Mieli skaitytojai, greičiausiai prieštarausite sakydami, kad trokštate būti turtingi, sveiki, liekni, bet, deja, taip nėra. Gali būti, bet taip yra ne dėl to, kad nesipildo jūsų noras, o dėl to, kad pasąmonėje slepiate didesnį, galingesnį norą ar įsitikinimą, kuris riboja pirmąjį.

Aiškumo dėlei, siekdami suprasti norų išsipildymo priežastis ir mechanizmus, šioje straipsnio dalyje panagrinėkime: 1. kodėl pildosi mūsų norai ir 2. kodėl ypač svarbu suvokti, ko iš tikrųjų norime.

1. Kodėl pildosi mūsų norai?

Ką daryti, kad pildytųsi norai, arba kaip paveikti ateitį – ši tema šiuolaikinėje psichologijoje jau kurį dešimtmetį „ant bangos“ ir atrodo išsamiai išanalizuota. Vieni po kitų populiarūs psichologai kuria naujus metodus, kaip paveikti ateitį: kaip gauti turtus, sveikatą, pripažinimą, meilę. Tačiau niekas neužduoda klausimo: kodėl naudojant siūlomus metodus norai pildosi ir, dar svarbiau, kieno „sąskaita“ tai vyksta? Vienos populiariausių sėkmės psichologijos knygų pavadinime parašyta: „Mąstyk ir būk turtingas“ (aut. Napoleon Hill). Jei pakanka tiesiog mąstyti, o turtai patys užpildo banko sąskaitas, seifus ir stiklainius, kam dar reikia save varginti ir galvoti, kodėl norai pildosi?

Vis dėlto reikia. Dėl labai paprastų priežasčių. Žinodami visus mūsų norus pildantį šaltinį, mes žinosime, ką ir kaip reikia veikti, kad tas šaltinis niekada neišsektų. Mes žinosime, kaip prašyti ir įgyvendinti savo norus „ekologiškai“, t. y. nekenkiant sau ir kitiems.

Taigi, kodėl pildosi mūsų norai? Atsakymas glūdi seniausiuose žmonijos tekstuose, užrašytuose prieš 5 000 metų. Vieno iš tokių tekstų pavadinimas – „Šri Išopanišada“. Mokslininkams žinomos 108 „Upanišados“. Tai filosofiniai tekstai, kuriuose aprašomi visatos dėsniai. Svarbiausias iš veikalų – „Šri Išopanišada“. Aštuntoje šio traktato mantroje išminčius formuluoja, kad visi visatos dėsniai kyla iš absoliučios tiesos ir aprašo jos, absoliučios tiesos, charakteristikas. Cituojame:

„Toks žmogus [turimas omenyje žmogus, ieškantis tiesos ir siekiantis suvokti pasaulį giliau, – aut. past.] turi iš tikrųjų pažinti visų didžiausiąjį – Dievo asmenį, kuris yra neįkūnytas, visa žinantis, nepriekaištingas, be venų, tyras ir nesuteptas, pats sau pakankamas filosofas, nuo neatmenamų laikų patenkinantis kiekvieno troškimus.“

Svarbiausia šioje mantroje nurodyta charakteristika yra ši: „[…] nuo neatmenamų laikų patenkinantis kiekvieno troškimus.“ Ji reiškia, kad mes nesame šiame pasaulyje vieni, palikti likimo valiai, o egzistuoja amžinas ryšys su pirmaprade dieviška meile, kuri mus globoja ir veda gyvenimo keliu.

Kiekvienas iš mūsų turi asmeninį ryšį su dieviškaja meile. Pirmapradis sutvėrėjas reaguoja ir tenkina visus kiekvienos gyvosios būtybės norus. Dėl šio visatos dėsnio visi populiariosios psichologijos aprašyti norų realizavimo metodai duoda rezultatus: ar tai darbas su mentaline energija, ar afirmacijos, ar pozityvus mąstymas, ar teisingas norų formulavimas ir panašiai.

Kyla klausimas: jeigu aukščiausioji jėga pildo visus norus, kodėl daugelis žmonių yra nepatenkinti savo gyvenimu ir skundžiasi, kad neturi to, ko nori?

2. Kodėl svarbu žinoti tikruosius savo norus?

Labai dažnai galima pastebėti, kad vieniems žmonėms itin sekasi verslas, bet šlubuoja sveikata, kiti kraunasi turtus, bet jiems nesiseka šeimyniniai santykiai. Iškiliausias šių laikų informacinių technologijų pasaulio vizionierius Stivenas Jobsas yra autoritetas ir mokytojas daugeliui jaunų žmonių, siekiančių sukurti savo verslą. Visi norėtų pakartoti jo sėkmės istoriją, tačiau nė vienas nenorėtų nugyventi jo gyvenimo – šis neeilinis žmogus ilgą laiką kankinosi dėl sunkios ligos, kuri galiausiai nusinešė jo gyvybę vos 56-erių metų.

Mados karaliumi tituluotas Yves Saint Laurent atvertė naują puslapį mados istorijoje kaip pirmasis moteriškosios mados kūrėjas, pristatęs „pret-a-porter“ („paruoštą dėvėti“) kolekciją. Milžiniška jo sėkmė – pavyzdys pradedančiajam ir jau patyrusiam dizaineriui. Tačiau laimės jausmas mados guru gyvenime nebuvo dažnas svečias – jo partneris Pierre’o Bergé biografiniame filme „Yves Saint Laurent“ su liūdesiu kalbėjo: „Tu –[Yves Saint Laurent, – aut. past.] būni laimingas tik du kartus į metus – po pavasario ir rudens kolekcijos pristatymų.“ Ar jums pakaktų jausti laimę taip retai?

Panašius pavyzdžius galima vardyti be perstojo, be to, pasižvalgius aplink tai galima pastebėti ir daugelio „paprastų“ žmonių gyvenimuose.

Vienas vyras papasakojo savo istoriją. Kai tik gimė, jis buvo labai jautrus, švelnus berniukas. Motina, siekdama jį apsaugoti, visą vaikystę kartojo: „Tu turi būti kietas, mokantis pastovėti už save.“ Baigęs aukštąją mokyklą, jis gavo paskyrimą dirbti kriminalinės policijos vadovu. Aštuonerius metus šis vyras veikė prievartos pasaulyje, sulaikydavo nusikaltėlius, dalyvavo tardymuose, nors visa jo prigimtis priešinosi tam darbui. Ir visą laiką jo galvoje sukosi klausimas – kodėl aš esu šioje situacijoje? Po aštuonerių metų jį atleido ir vėliau atėjo suvokimas, dėl kokios priežasties jis dirbo šį darbą.

Kodėl taip atsitinka?

1. Psichologai labai detaliai aiškina, kad mūsų vidinis pasaulis sudarytas iš dviejų sferų: 1) sąmonės, tiksliau, sąmoningos patirties ir 2) pasąmonės, t. y. neįsisąmonintos patirties. Sąmoninga mūsų patirtis yra aiškiai suvokiami norai, tikslai ir poreikiai. O štai pasąmonėje glūdi mūsų neįsisąmonintos patirtys, įsitikinimai ir baimės; jie taip pat veikia. Kaip ir aukščiau paminėto vyro pavyzdys – giliai viduje jam buvo įdiegtas įsitikinimas, kad jis turi būti kietas, žiaurus, todėl gyvenimas suorganizavo sąlygas, kuriose jis savo įsitikinimą galėjo realizuoti metų metus.
2. Absoliuti tiesa, aprašoma mantroje, veikia abi mūsų vidinio pasaulio sferas vienodai. Nesvarbu, ar tai – jūsų aiškus ir konkretus noras gauti darbe paaukštinimą, ar – neįsisąmonintas siekis gauti dėmesio iš artimųjų bet kokia forma. Pirmu atveju kryptingai dirbdami gausite paaukštinimą, antru atveju, nesuvokdami, kas ir kaip, jūs veikiausiai susirgsite sunkia liga, dėl kurios artimieji jumis labai rūpinsis ir skirs kaip niekad daug dėmesio.

Suvokus šias žinias itin svarbu labai atsakingai ir rimtai pagalvoti, ko iš tikrųjų norite, o kas yra įdiegta aplinkos: tėvų, mokytojų, draugų, televizijos, reklamos.

Būtina labai atsakingai kontroliuoti savo protą, pažinti save, savo vidų ir suvokti tikruosius savo troškimus. Kitu atveju galite papulti į labai liūdną vienos australų slaugytojos surinktą statistiką.

Paliatyvios slaugos slaugytoja Bonnie Ware keletą metų rūpinosi pacientais paskutiniąsias jų gyvenimo savaites ir domėjosi, dėl ko labiausiai šie žmonės gailisi. Vienas dažniausių išsakytų apgailestavimų buvo: „Norėčiau, jog būčiau turėjęs drąsos gyventi taip, kaip noriu aš, o ne taip, kaip iš manęs to tikėjosi kiti.“

 Kaip suprasti savo norus?

Surašykite visus norus ant lapo nevaržydami savęs kritika ir abejonėmis, tegul jų ten būna 100, 200 ir daugiau. O po to padarykite reviziją – dar ir dar kartą. Po dienos, savaitės, mėnesio. Ir tik tada, kai suvoksite, kurie troškimai yra jūsų, pradėkite norėti ir, be abejo, veikti tiems norams išpildyti.

O toliau, kaip jau žinome, mums padės tas, kuris „nuo neatmenamų laikų patenkina kiekvieno troškimus.“

Lyderių veikimo principai

Vis dėlto tiems, kurie nori ne tik pasiekti savo tikslus ir sėkmę kokioje nors srityje, bet ir pilnai save realizuoti kaip asmenybę, būtina:

1. Pažinti save ir aiškiai suvokti savo sąmoningus ir pasąmoningus norus.
2. Veikti, laikantis lyderystės principų, kurie atneš ne tik norimą sėkmę, bet ir nuolatinį laimės jausmą.

Pirmo punkto reikšmė ir būdai išdėstyti pirmoje straipsnio dalyje, o šioje dalyje aptariami keturi svarbūs lyderių veikimo principai.

Pirmiausia apibrėžkime lyderio sąvoką. Mūsų laikais įprasta manyti, kad lyderis – tai toks žmogus, kuris užima aukštą postą, yra daug pasiekęs ir veda kitus paskui save. Vis dėlto tikrasis lyderis yra daug daugiau už pasiektus gerus veiklos rezultatus ar pripažinimą. Kiekvienas mūsų viduje turime šį potencialą, tačiau ne visi mokame ar norime jį pažadinti. Tiek svarbus politikas, tiek namų šeimininkė, tiek didelės korporacijos vadovas, tiek mažos mokyklos mokytoja – visi yra lyderiai tuomet, kai priima visišką atsakomybę už savo gyvenimą ir padeda kitiems.

Ką reiškia priimti visą atsakomybę už gyvenimą? Jei perskaitytumėte ir patyrinėtume įvairių žymių žmonių, lyderių biografijas, pastebėtumėte, kad visų jų elgesyje yra tam tikra vienovė, t. y. jie elgiasi labai panašiai (keturiais lygmenimis). Šie žmonės priėmė visišką atsakomybę už savo norus, mintis, kalbą ir veiksmus. Panagrinėkime tai plačiau:

1. Visi lyderiai aiškiai žinojo, ko nori, ir labai atsakingai bei drąsiai priėmė net pačius didžiausius savo norus, neatmesdami jų kaip neįgyvendinamų. Labai svarbu leisti sau svajoti be apribojimų ir išankstinio vertinimo ar kritikos. Įsivaizduokite, kas būtų, jeigu Martinas Liuteris Kingas būtų pasakęs: „Aš turiu svajonę! Bet, jaučiu, man nepavyks…“
2. Mąstymas. Lyderiai labai atidžiai apmąstydavo savo norus, pasverdavo visas jų įgyvendinimo galimybes, įvertindavo, kokia jų nauda ir ką reikėtų daryti. Tikslams apmąstyti jie negailėdavo savo mentalinės energijos ir laiko. Apmąstymų svarbą puikiai iliustruoja galingų karvedžių istorijos apie tai, kaip atidžiai ir kruopščiai jie ruošdavosi atakoms. Štai, žymus, pralaimėjimo niekada nepatyręs rusų karvedys Aleksandras Suvorovas prieš užimdamas vieną stipriausių turkų Izmailo tvirtovę daugiausia laiko ir resursų skyrė treniruotėms. Jis artimiausiame kaime pastatė turkų tvirtovės analogą ir šešias dienas atidirbinėjo atakos planą ir veiksmus, apmąstydamas kiekvieną žingsnį. Neįveikiama laikyta turkų tvirtovė buvo užimta per dvi su puse valandos.
3. Kalbėjimas reiškia, kad žmogus pradeda bendrauti ir ne tik skiria mentalinę (minčių) energiją savo norams, bet ir ieško bendraminčių, keičiasi informacija, tikrina savo apmąstytas galimybes. Būtent kalbėjimas apie savo svajones ir bendraminčių paieška lyderiams suteikia galimybes realizuoti savo svajones. Voltas Disnėjus buvo žmogus svajoklis, kurio svajonė išsipildė padedant jo nuovokiam vyresniajam broliui Rojui. Bilas Geitsas buvo vizionierius, įsivaizdavęs pasaulį, kuriame ant kiekvieno stalo stovėtų asmeninis kompiuteris, tačiau kompaniją sukūrė Polas Alenas. Styvas Džobsas – maištautojas ir entuziastas, tačiau inžinierius, padėjęs suklestėti „Apple“, buvo Styvas Vozniakas. Tokius pavyzdžius galima vardyti iki begalybės.
4. Be abejo, svarbu ne tik drąsūs norai ir kalbėjimas apie juos, bet ir veiksmai, atliekami norams įgyvendinti. Puikus koncentruotų veiksmų atlikimo pavyzdys yra Tomas Edisonas, kuris savo vardu užpatentavo 1 093 išradimus. Nors kai kurie šių išradimų buvo tik senų patentų patobulinimai, o dalį išradimų padarė jo samdiniai, bet dėl aiškiai į tikslą nukreiptų veiksmų šiandien jis tituluojamas vienu produktyviausių išradėjų.

Tai gali pasirodyti labai paprasta lyderystės formulė, bet paanalizavus žmonių įpročius galima pastebėti, kad tai ne taip lengva įgyvendinti. Beveik 95 procentų žmonių:

1. Išvis nesusimąsto apie tai, ko nori. Jie tiesiog funkcionuoja „atsitinkančiame“ gyvenime: dirba darbą, kurį „gavo“, gyvena šeimoje, kuri „susiklostė“, ir netgi bijo pagalvoti, ko iš tikrųjų nori. Atkreipkite dėmesį, kaip dažnai žmonės kalba apie tai, ko nenori, kas jiems nepatinka. Paklausus jų: „O kaip tu norėtum, kad būtų konkrečioje situacijoje?“, žmonės dažnai atsako abstrakčiais pasvarstymais, arba dar blogiau – tyla.
2. Dažno žmogaus protas veikia kaip sugedęs radijas, transliuojantis tik triukšmą su kartkartėmis pasigirstančiomis frazių nuotrupomis: gandai, kryžiažodžiai, filmų siužetai, kolegų poelgiai, artimųjų žodžiai, naujienų atgarsiai. Visame šiame šiukšlyne labai sunku išgirsti ne tik kitą žmogų, bet ir save. Sustoti ir skirti laiko apmąstymams, kai visi įpratę skubėti, atrodo neįmanoma. Henris Fordas labai taikliai apibūdino mąstymo deficitą savo posakyje: „Mąstymas – tai pats sunkiausias darbas. Galbūt dėl to tik nedaugelis tuo užsiima.“
3. Kalbėjimas tampa dar viena svarbi problema šiuolaikinėje visuomenėje. Akcentuodami žodžio laisvę, žmonės labai dažnai pamiršta priimti atsakomybę už išsakytus žodžius. Žmonės įpratę kalbėti viena, o galvoti visai ką kita. Ar dažnai pastebite, kad kalbėdamas su pašnekovu suvokiate, jog dalį jo istorijos ką tik praklausėte? O kiek kartų buvote nustebę, kad pasisakėte visai ne taip, kaip pats buvote įpratęs galvoti?
4. Stebint daugumos veiksmus susidaro įspūdis, kad žmonės tiesiog reaguoja į gyvenimą ir gesina gaisrus, neturėdami jokios aiškios krypties. Kokia galimybė pasiekti ką nors svarbaus, jei žmogus nerodo jokios iniciatyvos, o tik laukia ir reaguoja į „atsitinkančius“ įvykius?

Žmogų, kurio norai, mintys, kalba ir veiksmai nesuderinti, galima palyginti su kaitrine lempute, kuri šviečia, į visas puses skleisdama blankią šviesą. Tuomet, kai žmogus savo energiją (visose keturiuose lygmenyse) nukreipia viena kryptimi, jis tampa galingas tarsi lazeris, kuris gali pjaustyti netgi kiečiausią metalą.

Pagal Olego Gadeckio knygą „Visatos dėsniai, arba trys žingsniai sėkmės ir laimės link“ ir Simono Sineko knygą „Pradėkime nuo klausimo KODĖL? Kaip puikūs lyderiai įkvepia veikti“ parengė Viktorija Raudė

http://balarama.lt/norai-lyderiu-veikimo-principai/