Gyventi šeimoje mokomės visą gyvenimą
iš drg.lt
Daugelyje valstybių šeima yra deklaruojama kaip jos pagrindas, nes šeimoje auga, bręsta ir ugdosi asmenybės. Nors kiekviena šeima yra ypatinga ir nepakartojama – nėra namų be dūmų. Net ir darniausioje šeimoje kyla nenumatytų nesutarimų ir barnių. Mamai netinka marti, tėtė mano, kad dukra pasirinko ne tą vyrą. Du įsimylėję žmonės aistringai puola vienas kitam į glėbį, o po kurio laiko pamato, kad tarp jų meilės neliko. Tuomet jie išsiskiria, nes be meilės nėra prasmės gyventi kartu.
Iš tiesų, gyventi šeimoje yra taip sudėtinga, kad pasak Anantaros das, mes to mokomės visą gyvenimą. Vedose - seniausiuose pasaulio šventraščiuose mokoma, kad šeima yra didžiulė vertybė, joje žmogus jaučiasi pilnavertis ir gali save realizuoti, todėl reikia mokytis gyventi šeimoje. Vyras gali atsiskleisti kaip vyras, kaip tėtis, o moteris, kaip žmona ir mama. Harmoningi santykiai šeimoje, abipusė meilė, supratimas ir tarpusavio pagalba – tai didelis mokslas, kurio niekas iš esmės nemoko.
Savo paskaitoje Anantara das teigė, kad šeimoje, dar iki vaikelio atsiradimo, vyras ir moteris turi suvokti gyvenimo kartu prasmę ir tikslą. Jei šeimose vyrautų harmonija, vyras ir moteris nesipyktų – tai ir jų vaikai mokėtų teisingai pasirinkti savo antrąją pusę ir teisingai gyventi. Vaikai, užaugę šeimoje be vieno iš tėvų, nemato šeimos modelio, patys to nežinodami, viduje nešiojasi psichinę traumą, nesugeba išspręsti kai kurių bendro gyvenimo situacijų.
Lektorius apgailestavo, kad gyventi šeimoje niekas nemoko: nei darželiai, nei mokyklos, nei universitetai. Dar draugaudami jaunuoliai galvoja, kad jų jausmai bus visada tokie pat, kad išgėrinėjantis ar rūkantis vyras pasikeis gyvendamas šeimoje, tačiau santykiai transformuojasi, vyras nepasikeičia. Moteris ir vyras kalbasi tarpusavyje, atrodo, ta pačia kalba, tačiau dažnai nesusikalba, santykiai atšąla. Tada jie ieško išeities – vertėjo, kuris tą kalbą išverstų, paaiškintų, jog gyvenimas dar nesibaigė – reikia atgaivinti jausmus ir toliau gyventi šeimoje.
Pasak Anantaros das, ne dideli namai ir turtas lemia tarpusavio santykius, kad gyvendami šeimoje būtume laimingi, o ką mes vienas kitam reiškiame, ką duoda moteris vyrui ir ką vyras duoda moteriai. Dabar gi pažiūrėkit, į paskaitas ir pas psichologus praktiškai eina tik moterys, atrodo, kad joms vienoms reikia taisyti santykius šeimoje. Vyras turėtų gerbti savo moterį ir visur ją lydėti. Sutuoktiniai neturėtų palikti vienas kito vienatvėje.
Prieškario Lietuvoje skyrybos buvo retenybė. Jei per 1939 metus išsiskyrė tik 35 šeimos, tai 2007 metais – 11 tūkst. Jei prieš vedybas nepažįstame žmogaus ir jo pomėgių, tai po vedybų atsiranda didelių problemų. Žmonės išsiskiria ir vėl puola kitiems žmonėms į glėbį, galvodami, kad dabar tai jie tikrai bus laimingi. Tačiau, pasak Anantaros das, tai tik iliuzija - mes pritraukiame tokį žmogų, kokie patys esame. Todėl turime išmokti išsivalyti savo fizinį ir dvasinį kūną, pasikeisti pirmiausiai patys, kad sutiktume geresnį žmogų. Dažnai vyrai nuo vienos moters bėga pas kitą, bet iš tikrųjų susiranda lygiai tokią pačią.
Vedos sako, kad vyras nežino, kokia moters prigimtis, o moteris nežino, kokia vyro prigimtis . Moteris moka džiaugtis viskuo, kas ją supa, moka pajusti gyvenimo skonį, tuo metu vyras daugelio dalykų nemato. Moteris gali savo vyrą išugdyti ir padaryti išmintingu, nes tik ji viena savyje gali realizuotis ir vienu metu gali būti ir mama, ir žmona, ir moteris. Vyro veiklos laukas – už šeimos ribų, darbe, palikit jį visai dienai namuose - jis „uždus“. Moteris gi, jei viskas gerai, – visa namuose. Vyrui pasidžiaugti su vaiku užtenka keleto dešimčių minučių, o moteris per visą dieną čiūčiuoja, bučiuoja, glostinėja ir jai vaikas lyg narkotikas. Tai rodo vyro ir moters skirtingumą. Anantara das teigė, kad mergaitę, kol užauga turi globoti tėtis, o po vedybų - vyras. Berniukas nuo mažens turi padėti mamai, o po vedybų - žmonai.
Kai vyras ir moteris lieka vieni – jie tampa savimi. Skaudžiausia, kai vienas kito negirdi ir dėl to pykstasi, o kai pykstasi - skriaudžia savo vaikus. Negalėdami pykčio išlieti vienas ant kito, pradeda mušti vaikus, kurie dažnai net nesupranta, už ką juos muša. Taip jie užauga su neapykanta tėvams ir turi problemų sukūrę savo šeimas. Todėl labai svarbu, kad vyras žinotų savo pareigas, o moteris – savo.
Pasak Anantaros das, moteris yra geriausia vyro antroji pusė. Pasiekęs kažko gyvenime vyras dažnai pamiršta, kad to pasiekė savo moters dėka ir už tai jai turi būti dėkingas. Vedose rašoma, kad tik dorybinga žmona, besilaikanti visų šeimos principų, gali padėti savo vyrui pasiekti šlovę, sėkmę, padėtį visuomenėje, išsiugdyti kantrybę. Moters subtilusis laukas šešis kartus galingesnis nei vyro. Savo vidine nuojauta, intuicija ji numato gyvenimo įvykius ir padeda savo vyrui visose situacijose. Viską lemia harmonija šeimoje, pagarba vienas kitam, nepriekaištavimas, nesiplūdimas nei žodžiais, nei mintimis.
Vyras ir moteris savo esybe yra priešingos viena kitai būtybės, turinčios tik vieną bendrą sritį – emocijas ir širdį. Neatsitiktinai jų santykių simboliu vaizduojamos širdys. Tai reiškia, kad jie turi kalbėtis taip, jog sakomi žodžiai paliestų priešingos lyties būtybės širdį. Reikia daryti viską, kad iš jūsų į mylimą žmogų eitų tik malonūs ir šilti žodžiai. Bendraujant šioms skirtingoms būtybėms ypač svarbus balso tonas ir intonacija – truputėlį kilstelsime balsą ir prasidės santykių griūtis.
Viena iš svarbiausių harmoningo gyvenimo sąlygų - nepriklausomai nuo to kur randasi vyras ir žmona - jie turi vienas su kitu elgtis pagarbiai. Niekas taip neardo subtiliųjų ryšių, kaip kalbėjimas apie vienas kitą nepagarbiai, nuolatinis apkalbėjimas ir tulžies išliejimas tiek už akių, tiek tiesiogiai. Nors dažnai prie aplinkinių žmonių sutuoktiniai atrodo ideali pora, kai grįžta į namus, vienas ant kito išlieja pyktį. Pirmiausiai, sugrįžus namo, pasak Anantaros das, ne tik rankas su muilu reikia nusiplauti, kad nuplautume nešvarumus, tiek vyras, tiek moteris turėtų nusiprausti po dušu, kad nuplautų susikaupusį per visą dieną neigiamą energetinį krūvį, blogą nuotaiką.
Nieko nepakeisime, kad vyro psichika tokia, jog sugrįžęs namo, jis pusvalandį dar nesupranta, kur sugrįžo, dar gyvena darbine nuotaika arba praėjusios dienos įspūdžiais. Anantara das tvirtina, kad kol nenuprausiame nuo kūno energetinio krūvio, jaučiamės suirzę ir pikti, o neigiamas emocijas, tikrąja ta žodžio prasme, suvalgome su maistu. Moteris turi nepamiršti, kad jos pareiga - maistą ruošti taip, kad ne jai, o jos vyrui ir vaikams būtų skanu. Ji turi nepamiršti, kad maistą ruošia ne tik sau, bet ir artimiems žmonėms – turime išmokti duoti, nelaukdami atlygio. Tik su meile paruoštas maistas bus skanus ir sotus. Jei moteris, gamindama valgį, koneveikia savo vyrą ar pyksta ant savo vaikų, nieko nuostabaus, kad pavalgę jie gali pasijusti blogai. Į valgį sudėtos neigiamos emocijos gali sukelti ne tik dvasinius, bet ir fizinius negalavimus. Todėl moteris niekada neturėtų pamiršti, kad meilė – tai besąlyginis rūpinimasis kitu žmogumi. Tai sugebėjimas pamatyti savo sutuoktinyje ne tik kūną, bet ir sielą.
Anantara das pabrėžė, kad dorybinga žmona gali atskleisti savo vyre protingumą ir intelektą. Nenuostabu, kad šiame amžiuje moterys protingesnės už vyrus, nes jos turi gyvenimo tikslą, rūpinasi savo šeima ir vaikais, suvokia gyvenimo prasmę. Vyrai vis labiau moteriškėja, o moterys - vyriškėja. Retas vyras yra toks protingas, kad lankytųsi seminaruose, domėtųsi dvasiniais dalykais, lydėtų moterį apsipirkti ar padėtų jai buityje. Jauni vyrai šiandien nesubrendę šeimai, nepasiruošę bendram gyvenimui – jie nekalba apie savo gyvenimo tikslą, nes daugelis jo ir neturi. Moterys subręsta daug anksčiau, todėl ne veltui sakoma, kad ji laiko visus keturis namų kampus ir dar vyro galvą reikiama kryptimi sukioja. Teneįsižeidžia vyrai, tačiau, jei sulaukę keturiasdešimties metų vis dar gyvena su tėvais ir neturi savo kampo – jie dar nesubrendę šeimai ir, vargu, ar kada subręs.
Dorybinga žmona padeda vyrui surasti gyvenimo tikslą. Vedose rašoma, kad vyras turi vesti moterį, kuri šalia jo turi jaustis saugi. Pasak Anantaros das, kur vyras veda, ten moteris eina, todėl labai svarbu moteriai žinoti, koks jo gyvenimo tikslas, ar ji jį palaiko. Būsimi sutuoktiniai turi išsiaiškinti, ką jie darys, ko sieks: pirmiau susilauks vaikų ar darys karjerą, įsigys mašiną ar namą ir t.t. Todėl dar prieš santuoką moteris turi paklausti savo vyro, koks jo gyvenimo tikslas, o tik tuomet eiti, kur jis veda.
Vyras turėtų žinoti daugybę dalykų, kurie sukurtų moteriai šeimoje saugumo ir laimės atmosferą - jei moteris bus santuokoje nelaiminga, nelaimingas bus ir jis, ir vaikai. Visa giminės laimė priklauso nuo pirmosios moters, pradėjusios tą liniją. Tik abu sutuoktiniai, vykdydami savo pareigas, gali sukurti harmoningus santykius savo šeimoje. Atrodo, viskas taip paprasta: vyras atlieka savo pareigas, o moteris - savo, ir visi - laimingi. Tačiau gyvenimo pavyzdžiai rodo ką kita: tiek vyrui, tiek moteriai šiandien reikia daug ko pasimokyti ir suprasti, kad išaugotų darnią ir mylinčią šeimą.
Ne veltui moteris yra kurianti, o vyras – griaunanti energija. Juk ta pati ugnis gali ir sušildyti, ir sudeginti. Tai dvi stichijos, kurios kasdien tarpusavyje kibirkščiuoja. Todėl labai svarbu išmokti vienas kitam besąlygiškai atiduoti visą šilumą, meilę, laiką, dėmesį, švelnumą. Indijoje sakoma, kad vienintelis teisingas šeimos santykių modelis: vyras su žmona turi elgtis kaip tarnas su karaliene, o žmona su vyru – kaip tarnaitė su karaliumi. Ir taip visą gyvenimą.
Viena iš svarbiausių harmoningo gyvenimo sąlygų - nepriklausomai nuo to kur randasi vyras ir žmona - jie turi vienas su kitu elgtis pagarbiai. Niekas taip neardo subtiliųjų ryšių, kaip kalbėjimas apie vienas kitą nepagarbiai, nuolatinis apkalbėjimas ir tulžies išliejimas tiek už akių, tiek tiesiogiai. Nors dažnai prie aplinkinių žmonių sutuoktiniai atrodo ideali pora, kai grįžta į namus, vienas ant kito išlieja pyktį. Pirmiausiai, sugrįžus namo, pasak Anantaros das, ne tik rankas su muilu reikia nusiplauti, kad nuplautume nešvarumus, tiek vyras, tiek moteris turėtų nusiprausti po dušu, kad nuplautų susikaupusį per visą dieną neigiamą energetinį krūvį, blogą nuotaiką.
Nieko nepakeisime, kad vyro psichika tokia, jog sugrįžęs namo, jis pusvalandį dar nesupranta, kur sugrįžo, dar gyvena darbine nuotaika arba praėjusios dienos įspūdžiais. Anantara das tvirtina, kad kol nenuprausiame nuo kūno energetinio krūvio, jaučiamės suirzę ir pikti, o neigiamas emocijas, tikrąja ta žodžio prasme, suvalgome su maistu. Moteris turi nepamiršti, kad jos pareiga - maistą ruošti taip, kad ne jai, o jos vyrui ir vaikams būtų skanu. Ji turi nepamiršti, kad maistą ruošia ne tik sau, bet ir artimiems žmonėms – turime išmokti duoti, nelaukdami atlygio. Tik su meile paruoštas maistas bus skanus ir sotus. Jei moteris, gamindama valgį, koneveikia savo vyrą ar pyksta ant savo vaikų, nieko nuostabaus, kad pavalgę jie gali pasijusti blogai. Į valgį sudėtos neigiamos emocijos gali sukelti ne tik dvasinius, bet ir fizinius negalavimus. Todėl moteris niekada neturėtų pamiršti, kad meilė – tai besąlyginis rūpinimasis kitu žmogumi. Tai sugebėjimas pamatyti savo sutuoktinyje ne tik kūną, bet ir sielą.
Anantara das pabrėžė, kad dorybinga žmona gali atskleisti savo vyre protingumą ir intelektą. Nenuostabu, kad šiame amžiuje moterys protingesnės už vyrus, nes jos turi gyvenimo tikslą, rūpinasi savo šeima ir vaikais, suvokia gyvenimo prasmę. Vyrai vis labiau moteriškėja, o moterys - vyriškėja. Retas vyras yra toks protingas, kad lankytųsi seminaruose, domėtųsi dvasiniais dalykais, lydėtų moterį apsipirkti ar padėtų jai buityje. Jauni vyrai šiandien nesubrendę šeimai, nepasiruošę bendram gyvenimui – jie nekalba apie savo gyvenimo tikslą, nes daugelis jo ir neturi. Moterys subręsta daug anksčiau, todėl ne veltui sakoma, kad ji laiko visus keturis namų kampus ir dar vyro galvą reikiama kryptimi sukioja. Teneįsižeidžia vyrai, tačiau, jei sulaukę keturiasdešimties metų vis dar gyvena su tėvais ir neturi savo kampo – jie dar nesubrendę šeimai ir, vargu, ar kada subręs.
Dorybinga žmona padeda vyrui surasti gyvenimo tikslą. Vedose rašoma, kad vyras turi vesti moterį, kuri šalia jo turi jaustis saugi. Pasak Anantaros das, kur vyras veda, ten moteris eina, todėl labai svarbu moteriai žinoti, koks jo gyvenimo tikslas, ar ji jį palaiko. Būsimi sutuoktiniai turi išsiaiškinti, ką jie darys, ko sieks: pirmiau susilauks vaikų ar darys karjerą, įsigys mašiną ar namą ir t.t. Todėl dar prieš santuoką moteris turi paklausti savo vyro, koks jo gyvenimo tikslas, o tik tuomet eiti, kur jis veda.
Vyras turėtų žinoti daugybę dalykų, kurie sukurtų moteriai šeimoje saugumo ir laimės atmosferą - jei moteris bus santuokoje nelaiminga, nelaimingas bus ir jis, ir vaikai. Visa giminės laimė priklauso nuo pirmosios moters, pradėjusios tą liniją. Tik abu sutuoktiniai, vykdydami savo pareigas, gali sukurti harmoningus santykius savo šeimoje. Atrodo, viskas taip paprasta: vyras atlieka savo pareigas, o moteris - savo, ir visi - laimingi. Tačiau gyvenimo pavyzdžiai rodo ką kita: tiek vyrui, tiek moteriai šiandien reikia daug ko pasimokyti ir suprasti, kad išaugotų darnią ir mylinčią šeimą.
Ne veltui moteris yra kurianti, o vyras – griaunanti energija. Juk ta pati ugnis gali ir sušildyti, ir sudeginti. Tai dvi stichijos, kurios kasdien tarpusavyje kibirkščiuoja. Todėl labai svarbu išmokti vienas kitam besąlygiškai atiduoti visą šilumą, meilę, laiką, dėmesį, švelnumą. Indijoje sakoma, kad vienintelis teisingas šeimos santykių modelis: vyras su žmona turi elgtis kaip tarnas su karaliene, o žmona su vyru – kaip tarnaitė su karaliumi. Ir taip visą gyvenimą.
Komentarai
Rašyti komentarą