Nupiešk sielą savo
Labiausiai mandalos modelis susijęs su įvairių kultūrų religinėmis tradicijomis. Plačiausiai naudojama hinduistinėje ir budistinėje tantroje. Joje simboliškai atsispindi visos visatos arba atskirų jos dalių pilnatvė. Netgi kai mandalos forma yra trikampis, kvadratas, ar penkiakampis, tai yra centruota kompozicija, priklausomai nuo tradicijos vadinama mandala arba jantra.
Mandala yra pagalbinė priemonė meditacijos praktikoje, kaip instrumentas, kuriuo protas yra koncentruojamas ir perkeičiamas nukreipiant į harmoningą schemą.
Jantra yra joginis budistinės mandalos ekvivalentas. Ji atėjo iš daugiau nei 2000 metų senumo tantrinės tradicijos Indijoje. Vėliau šį principą perėmė ir sau pritaikė Tibeto budizmas, toliau paskleidęs tai į Mongoliją, Kiniją, Japoniją ir Tailandą.
Pagrindinės geometrinės sudedamosios mandalos/jantros dalys yra: taškas (bindu) centre, apskritimas, kvadratas, simbolinis lotoso lapelių vainikas, trikampis.
Mandala ir psichoanalizė
Psichoanalitikas Karlas Gustavas Jungas laikė mandalą „pasąmoninio “aš„ atspindžiu“ ir manė, kad mandalų piešimas jam leidžia išsiaiškinti emocines problemas bei siekti asmenybės pilnatvės.[1] Jis kasdien savo bloknote nupiešdavo po mandalą, nes pamatė, kad kiekvienas piešinys atspindi jo vidinį gyvenimą tuo momentu. Jis pradėjo mandalą naudoti kaip priemonę fiksuoti savo „psichinę transformaciją“. K. Jungas mandalą vertino kaip archetipinį modelį, kurio pagalba žmogus gali saugiai pažvelgti į savo pasąmonę, siekiant rasti kelią į vidinės visatos centrą.[2] Mandala padeda žmogui peržiūrėti, iš naujo pergrupuoti ir susidėlioti tai, kas chaotiškai ir neharmoningai yra išbarstyta aplink šį jo vidinį centrą. K. Jungas priėjo prie išvados, kad mandala gali padėti susisiekti su asmenybės centru siekiant pažinti kiekvieno asmens unikalų individualumą, ir šią idėją sėkmingai panaudojo savo gydymo praktikoje.Norintys piešti mandalas pradžiai gali atsisiųsti mandalų linijinius trafaretus- atsispausdinti ir pabandyti nuspalvinti. Trafaretai yra šiame linke
Fraktalų piešimas
Fraktalinio piešimo metodas — kas tai yra?
Žodis „fraktalas“ yra kilęs iš lotyniško žodžio „frachtus“ ir reiškia „sudaužytas“, „suskaldytas“. Pakutiniu metu tampa madinga supantį pasaulį apibūdinti naudojant metaforą – „fraktališkumas“. Pasirodo, galima sumodeliuoti ir žmogaus sąmonę kaip fraktalą.
Didžioji dalis informacijos mūsų smegenyse kaupiama ir saugoma labai panašiu principu, kaip kompiuterio ekrane pagal matematines formules sumodeliuojamas fraktalas. Atskirose smegenų dalyse saugoma praeities informacija atrodo chaotiškai „išbarstyta“. Panašiai padrikai atrodo ir pradedamas piešti skaitmeninis fraktalas. Tačiau tarp skirtingose smegenų vietose saugomų informacijos dalių egzistuoja struktūruoti sąryšiai, kurių pagalba visumoje turime funkcionuojančią žmogaus sąmonę – kaip užbaigtą, „tvarkingą“ fraktalinį piešinį.
Kaip pavyzdį paimkime kūrybinį mąstymą. Iš pradžių atsiranda padrikos mintys, palaipsniui jos „susikabina“ viena su kita, išsidėsto į kažkokią struktūrą ir staiga „iššoka“ tiksliai apibrėžta nauja idėja. Nuo mūsų požiūrio, išsilavinimo priklauso, ką įžvelgsime kilusioje idėjoje, kaip ją realizuosime.
Vystantis mokslo šakai – chaoso teorijai, dar vadinamai nelinijine dinamika – fraktalai buvo pritaikyti įvairiose srityse: nuo ekonomikos iki lingvistikos, nuo epilepsijos tyrimų iki kursų svyravimų biržose. Fraktalinis metodas pradėtas naudoti psichologijoje ir pedagogikoje kaip psichinės sveikatos nustatymo metodas.
Rusijos psichologai T. Z. Polujachtova ir A. E. Komovas buvo vieni pirmųjų, kurie pradėjo tyrinėti ranka pieštus fraktalus. Jų tyrimuose buvo nustatyta, kaip užmerktomis akimis nupieštas fraktalas atspindi žmogaus sielos bei kūno būsenas, kokiu būdu tikslingas spalvų parinkimas ir formų raiška įtakoja žmogaus psichofiziologinius pokyčius.
Jų sukurtas metodas pagrįstas žmogaus rankos motorikos ir jo psichinių bei psichofiziologinių būsenų tarpusavio sąryšiais. Profesionaliai analizuojant fraktalinį piešinį, galima labai tiksliai diagnozuoti problemas, kamuojančias žmogų, ar įžvelgti jo galimybių potencialą. Su instruktoriaus pagalba taikant fraktalinio piešimo metodą, galima atlikti žmogaus psichikos korekciją, kurią iš tiesų atlieka pats piešiantysis, keisdamas savo sąmonės struktūrą.
Kokiu būdu pasiekiami rezultatai?
Kiekviename žmoguje nuo pat vaikystės formuojasi reakcijų į išorinius reiškinius šablonai, kuriuos apsprendžia tiek žmogaus genetika, tiek socialinės aplinkos sąlygos. Bendraudamas su kitais, žmogus reaguoja net nesusimąstydamas apie tai, kas būtent įtakoja, kad santykiai tampa malonūs, priešiški, draugiški, konfliktiški ir pan. Siūlomas metodas padeda išsiaiškinti socialinės prigimties, objektyvias priežastis, kurios daro įtaką tarpusavio santykiams, psichinei sveikatai.
Piešimo metu aktyviai dirba dešinysis, t.y. „kūrybingasis“ smegenų pusrutulis ir tai sąlygoja, kad prieš piešimą tikslingai sumodeliuota asmeninė užduotis „užkoduojama“ į fraktalinio piešinio informaciją, kuri piešimo proceso metu įvedama į žmogaus sąmonės struktūrą. Naujoji, „užkoduota“ informacija pasireiškia per žmogaus mikro pasirinkimus jo gyvenimo situacijose ir provokuoja gerai žinomą „drugelio efektą“.
Susitvarkę tarpusavio santykiai, subalansuota psichinė būsena, atrastas socialinis tikslas ar vidinė prasmė, įgyvendintas asmeninis troškimas – tai galimų šio metodo rezultatų pavyzdžiai.
Didžioji dalis informacijos mūsų smegenyse kaupiama ir saugoma labai panašiu principu, kaip kompiuterio ekrane pagal matematines formules sumodeliuojamas fraktalas. Atskirose smegenų dalyse saugoma praeities informacija atrodo chaotiškai „išbarstyta“. Panašiai padrikai atrodo ir pradedamas piešti skaitmeninis fraktalas. Tačiau tarp skirtingose smegenų vietose saugomų informacijos dalių egzistuoja struktūruoti sąryšiai, kurių pagalba visumoje turime funkcionuojančią žmogaus sąmonę – kaip užbaigtą, „tvarkingą“ fraktalinį piešinį.
Kaip pavyzdį paimkime kūrybinį mąstymą. Iš pradžių atsiranda padrikos mintys, palaipsniui jos „susikabina“ viena su kita, išsidėsto į kažkokią struktūrą ir staiga „iššoka“ tiksliai apibrėžta nauja idėja. Nuo mūsų požiūrio, išsilavinimo priklauso, ką įžvelgsime kilusioje idėjoje, kaip ją realizuosime.
Vystantis mokslo šakai – chaoso teorijai, dar vadinamai nelinijine dinamika – fraktalai buvo pritaikyti įvairiose srityse: nuo ekonomikos iki lingvistikos, nuo epilepsijos tyrimų iki kursų svyravimų biržose. Fraktalinis metodas pradėtas naudoti psichologijoje ir pedagogikoje kaip psichinės sveikatos nustatymo metodas.
Rusijos psichologai T. Z. Polujachtova ir A. E. Komovas buvo vieni pirmųjų, kurie pradėjo tyrinėti ranka pieštus fraktalus. Jų tyrimuose buvo nustatyta, kaip užmerktomis akimis nupieštas fraktalas atspindi žmogaus sielos bei kūno būsenas, kokiu būdu tikslingas spalvų parinkimas ir formų raiška įtakoja žmogaus psichofiziologinius pokyčius.
Jų sukurtas metodas pagrįstas žmogaus rankos motorikos ir jo psichinių bei psichofiziologinių būsenų tarpusavio sąryšiais. Profesionaliai analizuojant fraktalinį piešinį, galima labai tiksliai diagnozuoti problemas, kamuojančias žmogų, ar įžvelgti jo galimybių potencialą. Su instruktoriaus pagalba taikant fraktalinio piešimo metodą, galima atlikti žmogaus psichikos korekciją, kurią iš tiesų atlieka pats piešiantysis, keisdamas savo sąmonės struktūrą.
Kokiu būdu pasiekiami rezultatai?
Kiekviename žmoguje nuo pat vaikystės formuojasi reakcijų į išorinius reiškinius šablonai, kuriuos apsprendžia tiek žmogaus genetika, tiek socialinės aplinkos sąlygos. Bendraudamas su kitais, žmogus reaguoja net nesusimąstydamas apie tai, kas būtent įtakoja, kad santykiai tampa malonūs, priešiški, draugiški, konfliktiški ir pan. Siūlomas metodas padeda išsiaiškinti socialinės prigimties, objektyvias priežastis, kurios daro įtaką tarpusavio santykiams, psichinei sveikatai.
Piešimo metu aktyviai dirba dešinysis, t.y. „kūrybingasis“ smegenų pusrutulis ir tai sąlygoja, kad prieš piešimą tikslingai sumodeliuota asmeninė užduotis „užkoduojama“ į fraktalinio piešinio informaciją, kuri piešimo proceso metu įvedama į žmogaus sąmonės struktūrą. Naujoji, „užkoduota“ informacija pasireiškia per žmogaus mikro pasirinkimus jo gyvenimo situacijose ir provokuoja gerai žinomą „drugelio efektą“.
Susitvarkę tarpusavio santykiai, subalansuota psichinė būsena, atrastas socialinis tikslas ar vidinė prasmė, įgyvendintas asmeninis troškimas – tai galimų šio metodo rezultatų pavyzdžiai.
Fraktalo piešimas
Mąstant, kaip reikėtų parašyti straipsnelį apie tai, kaip yra piešiamas fraktalas, kažkaip labai kirbėjo piešimo proceso aprašymą surišti su kažkuo „praktišku“, kad besidomintieji būtų motyvuoti iš tikrųjų pabandyti piešti, o ne tik apie tai perskaityti.
Šiuo metu visos populiarėjančios „mokslo apie save“ idėjos kaip susitarusios tvirtina, kad žmogus turi įveikti savo blogas emocijas tam, kad „sėkmė jį lydėtų“. Sutikti su šia mintim tai galima, bet bloga nuotaika nuo to niekur nedingsta.
Tikriausiai iš visų neigiamų emocijų labiausiai norėtųsi mokėti suvaldyti pyktį, kuris daro mus aklais, nesugebančiais blaiviai įvertinti situacijos, atsekti kilusio konflikto priežastis. Besibardami dažnai net nepagalvojame, kad santykiai pasikeitė ne todėl, kad mes ar kiti tapo blogesni ar geresni, o atsidaro objektyvios priežastys – galbūt pasikeitė mūsų vertybės, socialinės aplinkybės, atsidaro sveikatos pokyčiai ir pan.
Fraktalų piešimo metodas padeda ieškoti ir įvardinti pokyčius lemiančias priežastis, o ne abstrakčiai pasakyti „viskas blogai“, „viskas nervina“ ir pan.
Tyrimuose pastebėta, kad ypač pagerėja santykiai tarp besivaidijančių šeimos narių, kurie vienu metu piešia fraktalus. Su šypsenėle galima pasakyti, kad užsiimant piešimu nebeturima laiko kada pyktis. O iš kitos pusės, pastebėtina tai, kad pyktis, priešingai nei liūdesys, suteikia drąsos bei jėgų. Tokiu būdu supykęs ir turėdamas energijos, žmogus nuleidžia „garą“ piešdamas ir spalvindamas fraktalą, o ne konfliktuodamas su aplinkiniais.
Bet netikėkite ir nepasitikėkite. O imkite ir patikrinkite. Piešti fraktalą taip paprasta! Malonus, beveik nieko nekainuojantis ir vaikystę primenantis užsiėmimas.
Šiuo metu visos populiarėjančios „mokslo apie save“ idėjos kaip susitarusios tvirtina, kad žmogus turi įveikti savo blogas emocijas tam, kad „sėkmė jį lydėtų“. Sutikti su šia mintim tai galima, bet bloga nuotaika nuo to niekur nedingsta.
Tikriausiai iš visų neigiamų emocijų labiausiai norėtųsi mokėti suvaldyti pyktį, kuris daro mus aklais, nesugebančiais blaiviai įvertinti situacijos, atsekti kilusio konflikto priežastis. Besibardami dažnai net nepagalvojame, kad santykiai pasikeitė ne todėl, kad mes ar kiti tapo blogesni ar geresni, o atsidaro objektyvios priežastys – galbūt pasikeitė mūsų vertybės, socialinės aplinkybės, atsidaro sveikatos pokyčiai ir pan.
Fraktalų piešimo metodas padeda ieškoti ir įvardinti pokyčius lemiančias priežastis, o ne abstrakčiai pasakyti „viskas blogai“, „viskas nervina“ ir pan.
Tyrimuose pastebėta, kad ypač pagerėja santykiai tarp besivaidijančių šeimos narių, kurie vienu metu piešia fraktalus. Su šypsenėle galima pasakyti, kad užsiimant piešimu nebeturima laiko kada pyktis. O iš kitos pusės, pastebėtina tai, kad pyktis, priešingai nei liūdesys, suteikia drąsos bei jėgų. Tokiu būdu supykęs ir turėdamas energijos, žmogus nuleidžia „garą“ piešdamas ir spalvindamas fraktalą, o ne konfliktuodamas su aplinkiniais.
Bet netikėkite ir nepasitikėkite. O imkite ir patikrinkite. Piešti fraktalą taip paprasta! Malonus, beveik nieko nekainuojantis ir vaikystę primenantis užsiėmimas.
Pasiruošiame piešimui
Jums reikės 4A formato balto popieriaus lapo (vatmano), daug įvairių spalvų pieštukų ir juodos spalvos rašiklio.
Lapą dedame horizontaliai prieš save, viršutiniame kairiajame kampe įrašome žymę – datą, vardą, kelintą piešinį piešiame – tam, kad vėliau galėtumėme atsekti pradinę piešinio poziciją.
Apverčiame lapą į švariąją pusę. Juodą rašiklį atremiame bet kurioje lapo vietoje ir užmerktomis akimis pradedame vedžioti nepertraukiamą ištisinę liniją po visą lapo paviršių. Kodėl užmerktomis akimis? Nematai, nežinai, nevertini. Piešiame ne trumpiau ir ne ilgiau kaip 45-60 sekundžių. Ranka turėtų būti laisva ir judėti vidutinišku greičiu. Piešiame ramiai be įtampos. Liniją vedžioti įvairiomis kryptimis: horizontaliai, vertikaliai, įstrižai, „raitome“ įvairias geometrines figūras ir t.t.
Lapą dedame horizontaliai prieš save, viršutiniame kairiajame kampe įrašome žymę – datą, vardą, kelintą piešinį piešiame – tam, kad vėliau galėtumėme atsekti pradinę piešinio poziciją.
Apverčiame lapą į švariąją pusę. Juodą rašiklį atremiame bet kurioje lapo vietoje ir užmerktomis akimis pradedame vedžioti nepertraukiamą ištisinę liniją po visą lapo paviršių. Kodėl užmerktomis akimis? Nematai, nežinai, nevertini. Piešiame ne trumpiau ir ne ilgiau kaip 45-60 sekundžių. Ranka turėtų būti laisva ir judėti vidutinišku greičiu. Piešiame ramiai be įtampos. Liniją vedžioti įvairiomis kryptimis: horizontaliai, vertikaliai, įstrižai, „raitome“ įvairias geometrines figūras ir t.t.
Nupieštas fraktalo perimetras
Piešiant būtina baltą piešinio foną palikti idealiai švarų - jokių dėmių, užrašų!Štai taip ir nupiešiamas fraktalas, kuris bus nepakartojamas kaip daktiloskopinis raštas ant rankų pirštų. Toliau seka fraktale užšifruotos informacijos aiškinimasis, padedant specialistui.
Informacija iš Fraktalnis piešimas puslapio.
Komentarai
Rašyti komentarą