Kaip išgydyti savo gyvenimą
Šis straipsnis yra imtas iš Draugas laikraščio puslapio.
Viename iš „Savęs link“ straipsnių aprašėme Anantara das mintis apie tai, kaip žmogaus charakterio savybės susijusios su jo ligomis, o šiame, remdamasi visame pasaulyje garsia Luizos Hay knyga „Kaip išgydyti savo gyvenimą“ paaiškinsime, kaip patys sukuriame sveikatos sutrikimus mūsų kūne.
"Mano vaikystė - tai fizinė ir seksualinė prievarta, plius sunkus darbas", - taip apie save pradeda visame pasaulyje garsios knygos "Kaip išgydyti savo gyvenimą" autorė LUIZA HAY. Pats gyvenimas išugdė Luizą be savigarbos, savo vertės pajautimo...Toliau manekenės karjera, sėkmingos vedybos, kelionės po pasaulį. Vėl smūgis: vyras ją meta ir veda kitą...Ketverius metus mokosi koledže, rengiančiame pastorius, ir jį baigia...Suserga vėžiu...Gydytojai jai sako, jog gyventi liko tik trys mėnesiai. Luiza Hay įveikia vėžį, nes išmoksta mylėti save, liaunasi kaltinti kitus, iš esmės pakeičia savo sielos ir kūno gyvenimą.
"Iš savo patyrimo žinau: bet kokią ligą galima išgydyti, jeigu mes patys norime pakeisti savo mintis įsitikinimus ir gyvename pagal tai", - sako knygos autorė.
Kaip sunku gyventi pagal Luizą Hay , sužinosite perskaitę knygos „Kaip išgydyti savo gyvenimą“ adaptaciją, štai keletas minčių:
- Mes esame atsakingi už visus savo poelgius .
- Kiekviena mūsų mintis kuria mūsų ateitį.
- Jėgos ištakos visada slypi dabartyje.
- Visi be išimties kenčia jausdami kaltę ir neapykantą sau.
- Visi apie save galvoja: „Aš esu nepakankamai geras“.
- Viską lemia mąstymas, o mąstymą galima pakeisti !!!
- Paslėpta nuoskauda, pyktis, savęs ir kitų kritikavimas, kaltės jausmas – pačios žalingiausios emocijos mūsų sveikatai.
- Visiškas atsipalaidavimas nuo susikaupusių nuoskaudų ir pykčio išgydo vėžį.
- Kai mes ištikrųjų save mylime, mūsų gyvenimas puikus.
- Mes turime išsivaduoti iš praeities ir atleisti visiems be išimties (taip pat ir sau).
- Mes turime išmokti gyventi dabartimi.
- Suvokti save tokį, koks esi, ir pritarti savo poelgiams – kelias į ilgalaikes permainas.
- Tiktai mes sukuriame vadinamąją „ligą“ savo kūne.
Kiekviena mūsų organizmo ląstelė reaguoja į kiekvieną mūsų mintį ir žodį. Jeigu mes tik išmoktume įsiklausyti – daug išgirstume. Mūsų kūnas yra tiesioginis mūsų įsitikinimų atspindys. Tik išmokę mylėti save ir liovęsi kaltinti kitus, galime iš esmės pakeisti savo sielos ir kūno gyvenimą. Tik pakeitę savo mintis ir įsitikinimus, galime išgydyti bet kokią ligą, galime įveikti netgi vėžį. Tuo, kuo mes tikime, tampa mūsų tikrove. Ir tik mes patys galime rinktis iš keleto galimų variantų.
Pyktis, nepasitenkinimas, skriauda, pirmiausiai kaupiasi mūsų subtiliuosiuose kūnuose, o kai juose nebetelpa, pereina į fizinį lygmenį ir pradeda mus graužti, virsdami liga, kuri vadinama vėžiu. Nuolatinė aplinkinių kritika neišvengiamai sukels reumatizmą. Kaltės jausmas visada ieškos bausmės, o bausmė – tai per ligą sukeltas skausmas. Atsiradusios baimės ir įtampa - mūsų organizmo opos, kojų skausmas, nuplikimas. Ar galime viso to išvengti, ar galime save išgydyti?
Luiza Hay sako, kad atleidimas ir savęs išlaisvinimas iš skriaudos, pykčio ir baimių išgydo visas ligas – mes galime pakeisti mūsų mintis apie praeitį. Atsikratykite nuoskaudų, liūdesio, neigiamų minčių jau dabar – nelaukite kol virš jūsų pakibs chirurgo skalpelis arba atsidursite mirties patale. Jei galvosime, kad esame tik bejėgės aukos ir ką nors pakeisti yra beviltiška – mūsų gyvenimas vieną dieną pasidarys beprasmis.
Kai tik susergame, iš karto savo širdies turime paklausti, kam reikėtų atleisti, nes atleidimas – tai išsilaisvinimas. Labai svarbu nepamiršti atleisti sau. Jau pats faktas, kad norime atleisti, pradeda gijimo procesą. Galite mintyse arba garsiai pasakyti tokius žodžius: „Aš atleidžiu tau už tai, kad nebuvai toks, kokį norėjau tave matyti. Aš atleidžiu tau ir visiškai save išlaisvinu.“ Jei norite atleisti konkrečiam asmeniui – paminėkite ir jo vardą. Kai mumyse įsivyraus ramybė, harmonija ir pusiausvyra – visa tai atsispindės ir mūsų gyvenime.
Įsižiūrėkite į žmogaus veidą. Jis - mūsų gyvenimo tiesioginis atvaizdas. Žmonės mus pažįsta iš veido. Iš veido sprendžiame, kas negerai su mumis. Plaukai – mūsų stiprybė. Kai dėl ko nors baiminamės, jaučiame nuolatinę įtampą – aplink galvą sukuriame plieninius lankus, kurie spaudžia plaukų svogūnėlius. Todėl jie apmiršta ir pradeda slinkti. Jei neišsivaduojame iš įtampos ilgą laiką – plaukai tiesiog nustoja augti.
Ausys – mūsų gebėjimas klausyti ir išgirsti. Ausų skausmas – tai mūsų susierzinimo dėl to, ką girdime arba ko nenorime girdėti, pavyzdys. Kai negalime pakeisti kokios nors situacijos – pradedame jausti skausmą ausyse. Kurtumas – tai besitęsiantis nenoras klausytis.
Jei turime problemų dėl akių, reiškia, nenorime kažko matyti – arba savyje, arba savo gyvenime. Jei nemokame kažko pakeisti – išsklaidome savo regėjimą, kad akys negalėtų aiškiai matyti. Galvos skausmai atsiranda tada, kai jaučiame nepilnavertiškumą ir pažeminimą. Kai suskausta galvą, paklauskite savęs kur, kaip ir kada save įskaudinote. Atleiskite sau ir galvos skausmas pranyks savaime. Migrena kamuoja tuos žmones, kuriuos gyvenime viskas erzina, kurie užslopina pyktį savyje.
Kaklas rodo mūsų gebėjimą lanksčiai mąstyti, suprasti kito žmogaus požiūrį. Problemų dėl kaklo atsiranda tuomet, kai jaučiamės nepilnaverčiais. Gerklė – mūsų gebėjimas kovoti už save. Gerklės skausmas – įsitikinimas, kad kažko neturime teisės prašyti iš gyvenimo ir dėl to pykstame. Tonzilių ir skydliaukės ligos – neišreikštas kūrybiškumas, negalėjimas daryti to, ko norime. Būtent užgniaužtas ar neišreikštas kūrybiškumas sukelia gerklės ligas.
Penktoji čakra – energetinis centras mūsų gerklėje, kuriame vyksta pasikeitimai. Kai priešinamės pokyčiams, kai bandome pasikeisti, ima kažkas kirbėti gerklėje – pradedame kosėti. Paklauskite savęs: į ką reaguojate? Tai užsispyrimas ar požymiai, rodantys, kad keičiatės?
Nugara – mūsų palaikymo sistema. Nugaros skausmai rodo, kad mums reikia pritarimo ir paramos, kurių galbūt nejaučiame iš savo artimųjų ir draugų. Viršutinė nugaros dalis – nepakankamas emocinis palaikymas, vidurinė – baimė, kad kas nors gali smogti į nugarą, apatinė – nerimas dėl finansinės situacijos.
Plaučiai – mokėjimas imti ir duoti. Plaučių ligos – mūsų nenoras ir baimė gyventi pilnavertį gyvenimą arba įsitikinimas, kad neturime teisės taip gyventi. Rūkymas – tai gyvenimo neigimas, tarsi po kauke slepiamas nepilnavertiškumas. Joks barimas nepakeis įpročio rūkyti – reikia pakeisti įsitikinimą, dėl ko kyla tas įprotis. Kvėpuodami mes net nesusimąstome, kad jei nors kartą neįkvėptume – neišgyventume nei trijų minučių. Kvėpavimas – pats svarbiausias dalykas, be kurio negalėtume gyventi.
Astma – tai gniuždomos meilės jėga, kai taip kaltiname save, kad, atrodo, neturime teisės net kvėpuoti. Šia liga dažnai suserga pernelyg sąžiningi žmonės, prisiimdami kaltę už tai, kas nėra gerai jų aplinkoje, ir pernelyg jautrūs vaikai, kurie vėliau paprastai šią ligą „išauga“. Astmą gali išgydyti tiesiog gyvenamosios vietos pakeitimas, jei visa šeima nevyksta drauge. Dažnai išvykus mokytis, ištekėjus ar dėl kitos priežasties palikus namus, liga pasitraukia.
Rankos simbolizuoja mūsų sugebėjimą ir norą apglėbti ne tik pačius artimiausius žmones, bet ir gyvenimo įvykius. Ar jūs lanksčiai elgiatės įvairiose situacijose, ar leidžiate sau pasukti kitu gyvenimo keliu? Ar įsisenėję skauduliai, išgyventos emocijos nesusikaupė jūsų alkūnėse? Plaštakos – mūsų galimybės. Jų dėka mes galime būti kietarankiai, atgrubnagiai arba auksarankiai, galime į gyvenimą įsikibti nagais, galime kitam ištiesti pagalbos ranką, galime suimti save į rankas arba tiesiog paleisti, o kartais mums viskas tiesiog slysta iš rankų. Atpalaiduokite rankas ir pajusite vidinį laisvumą ir atsivėrimą, nekritikuokite ir neteiskite kitų, kad jūsų plaštakas nepaveiktų artritas, pirštus neišsukiotų praradimo ir nepritekliaus baimės.
Artritas yra liga, kyla ir dėl nuolat girdimos kritikos ir jūsų veiklos neįvertinimo. Tačiau kritikuojami žmonės yra patys įpratę kritikuoti kitus. Jei esate tokioje situacijoje, pagalvokite, ar pažįstate ką nors, kas šioje žemėje yra tobulas? Tad kodėl turime kritikuoti kitus, įsprausdami aplinkinius į savo nustatytus standartus. Ne veltui yra sakoma: „Neteisk ir nebūsi teisiamas“.
Jei skauda pirštus – turite problemų. Pagalvokite, kaip įveikti savo emocijas, pakeisti kai kuriuos charakterio bruožus. Rodomasis pirštas rodo jūsų baimes, jūsų per didelį ego. Nykštys – tai rūpesčiai. Vidurinysis pirštas - pyktis. Bevardis – jūsų ryšys su gyvenimo partneriu, liūdesys. Mažasis pirštelis susijęs su šeima ir apsimetinėjimu.
Kokia jūsų širdis? Jautri? Šalta? Mylinti? Ji simbolizuoja meilę, o kraujas – džiaugsmą. Jei mes nemokame nei mylėti, nei džiaugtis – mūsų širdis atšąla. Jei sukaupiame joje išgyvenimus, nuoskaudas ir liūdesį, ji tiesiog palūžta iš skausmo ir mes pamažu artėjame prie širdies anemijos, infarkto ar kitų susirgimų. Jei žmonės po infarkto neišmoks mylėti ir pajusti gyvenimo džiaugsmo, tai jie vėl sulauks kito infarkto.
Skrandis – tai mūsų gyvenimiškų situacijų ir išgyvenimų katilas. Jei turite problemų su skrandžiu, pagalvokite, ko jūs neįstengiate „suvirškinti“? Skrandžio susirgimai dažniausiai reiškia baimę dėl nesugebėjimo suvokti naujos mūsų gyvenimo patirties. Jei neriamės iš kailio, stengdamiesi įtikti kitiems, o savęs neįvertiname, susergame skrandžio opa, kuri yra su maistu „suvalgytos“ neigiamos emocijos ir stresas, kad nesame kažkam pakankamai geri.
Viršsvoris – tai mūsų susikurtas apsauginis apvalkalas nuo supančios aplinkos, skausmo, kritikos, įžeidimų. Kai jaučiamės neužtikrintai, automatiškai pradeda augti svoris. Nepamirškite, kad kova su visu pasauliu yra tuščias energijos ir laiko švaistymas. Kai nustosite priešintis, svoris pradės normalizuotis.
Lytiniai organai – tai mūsų moteriškasis arba vyriškasis pradas. Daugelis iš mūsų užaugame šeimose, kur lytiniai organai nevadinami tikraisiais vardais. Galbūt tai buvo „apatinė kūno dalis“ ar užuominos apie kažką purvino ir nuodėmingo. Nereikėtų pamiršti, kad kiekviena mūsų kūno dalis atlieka savitą, ypatingą funkciją, nereikėtų per skausmą ir baimę neigti savo seksualumo. Mūsų kūnai yra nuostabūs. Tokius juos ir reikia priimti. Todėl būtina išgyventi vyro „užmuštą“ meilę, kuri sukelia gimdos problemas, partnerio įžeidimus ir svetimavimą, sukeliančius makšties susirgimus. Vyrai turėtų nesiliauti tikėję savo vyriškumu, kad neturėtų prostatos problemų, nugalėti savo baimes, kad nesusirgtų impotencija. Menstruacijos ir menopauzė yra natūralūs procesai, vysktantys moters organizme, ir tai reikia priimti ne kaip ligą.
Kojų negalavimai reiškia baimę, trukdančią eiti į priekį, arba nenorą pasukti kita kryptimi. Atkreipkite dėmesį, kaip jūs einate: bėgate, velkate kojas ar trypčiojate vietoje? Keliai – tai mūsų sugebėjimas arba negalėjimas nusilenkti kitiems, įveikti savo išdidumą ir savąjį ego. Jei suskaudo kelius, pagalvokite, kaip atsikratyti užsispyrimo, kad būtumėte lankstus, gracingas ir nesuvaržytas. Pėdos – savęs ir mūsų praeities, dabarties bei ateities suvokimas. Kai pradedame jausti, kad nėra kur eiti, pasidaro sunku vaikščioti.
Augliai – tai senos, mumyse sukauptos nuoskaudos. Laikui bėgant jos taip įsiskausta, kad mūsų kūno organuose užauga augliai. Svarbu ne tai, kas mums atsitinka, o tai, kaip reaguojame. Pagalvokite, kokias mintis turite pakeisti, kad mūsų išgyvenimai, nesukurtų mumyse tokių ligų, kaip vėžiniai susirgimai, kurie kartu su nuoskaudomis tiesiog „sugraužia“ žmogų iš vidaus.
Visas mūsų gyvenimas susideda iš tarpusavio santykių, minčių ir emocijų. Mūsų santykiai – tai mūsų pačių veidrodis. Tai, kaip mes elgiamės, tiesiogiai atspindi mūsų savybes ir įsitikinimus, nepriklausomai nuo kiekvieno mūsų gyvenimo patirties. Nepamirškite, kad nepriimtinos savybės yra būdingos mums patiems, kitaip nepritrauktume tokių žmonių į savo gyvenimą.
Rankos simbolizuoja mūsų sugebėjimą ir norą apglėbti ne tik pačius artimiausius žmones, bet ir gyvenimo įvykius. Ar jūs lanksčiai elgiatės įvairiose situacijose, ar leidžiate sau pasukti kitu gyvenimo keliu? Ar įsisenėję skauduliai, išgyventos emocijos nesusikaupė jūsų alkūnėse? Plaštakos – mūsų galimybės. Jų dėka mes galime būti kietarankiai, atgrubnagiai arba auksarankiai, galime į gyvenimą įsikibti nagais, galime kitam ištiesti pagalbos ranką, galime suimti save į rankas arba tiesiog paleisti, o kartais mums viskas tiesiog slysta iš rankų. Atpalaiduokite rankas ir pajusite vidinį laisvumą ir atsivėrimą, nekritikuokite ir neteiskite kitų, kad jūsų plaštakas nepaveiktų artritas, pirštus neišsukiotų praradimo ir nepritekliaus baimės.
Artritas yra liga, kyla ir dėl nuolat girdimos kritikos ir jūsų veiklos neįvertinimo. Tačiau kritikuojami žmonės yra patys įpratę kritikuoti kitus. Jei esate tokioje situacijoje, pagalvokite, ar pažįstate ką nors, kas šioje žemėje yra tobulas? Tad kodėl turime kritikuoti kitus, įsprausdami aplinkinius į savo nustatytus standartus. Ne veltui yra sakoma: „Neteisk ir nebūsi teisiamas“.
Jei skauda pirštus – turite problemų. Pagalvokite, kaip įveikti savo emocijas, pakeisti kai kuriuos charakterio bruožus. Rodomasis pirštas rodo jūsų baimes, jūsų per didelį ego. Nykštys – tai rūpesčiai. Vidurinysis pirštas - pyktis. Bevardis – jūsų ryšys su gyvenimo partneriu, liūdesys. Mažasis pirštelis susijęs su šeima ir apsimetinėjimu.
Kokia jūsų širdis? Jautri? Šalta? Mylinti? Ji simbolizuoja meilę, o kraujas – džiaugsmą. Jei mes nemokame nei mylėti, nei džiaugtis – mūsų širdis atšąla. Jei sukaupiame joje išgyvenimus, nuoskaudas ir liūdesį, ji tiesiog palūžta iš skausmo ir mes pamažu artėjame prie širdies anemijos, infarkto ar kitų susirgimų. Jei žmonės po infarkto neišmoks mylėti ir pajusti gyvenimo džiaugsmo, tai jie vėl sulauks kito infarkto.
Skrandis – tai mūsų gyvenimiškų situacijų ir išgyvenimų katilas. Jei turite problemų su skrandžiu, pagalvokite, ko jūs neįstengiate „suvirškinti“? Skrandžio susirgimai dažniausiai reiškia baimę dėl nesugebėjimo suvokti naujos mūsų gyvenimo patirties. Jei neriamės iš kailio, stengdamiesi įtikti kitiems, o savęs neįvertiname, susergame skrandžio opa, kuri yra su maistu „suvalgytos“ neigiamos emocijos ir stresas, kad nesame kažkam pakankamai geri.
Viršsvoris – tai mūsų susikurtas apsauginis apvalkalas nuo supančios aplinkos, skausmo, kritikos, įžeidimų. Kai jaučiamės neužtikrintai, automatiškai pradeda augti svoris. Nepamirškite, kad kova su visu pasauliu yra tuščias energijos ir laiko švaistymas. Kai nustosite priešintis, svoris pradės normalizuotis.
Lytiniai organai – tai mūsų moteriškasis arba vyriškasis pradas. Daugelis iš mūsų užaugame šeimose, kur lytiniai organai nevadinami tikraisiais vardais. Galbūt tai buvo „apatinė kūno dalis“ ar užuominos apie kažką purvino ir nuodėmingo. Nereikėtų pamiršti, kad kiekviena mūsų kūno dalis atlieka savitą, ypatingą funkciją, nereikėtų per skausmą ir baimę neigti savo seksualumo. Mūsų kūnai yra nuostabūs. Tokius juos ir reikia priimti. Todėl būtina išgyventi vyro „užmuštą“ meilę, kuri sukelia gimdos problemas, partnerio įžeidimus ir svetimavimą, sukeliančius makšties susirgimus. Vyrai turėtų nesiliauti tikėję savo vyriškumu, kad neturėtų prostatos problemų, nugalėti savo baimes, kad nesusirgtų impotencija. Menstruacijos ir menopauzė yra natūralūs procesai, vysktantys moters organizme, ir tai reikia priimti ne kaip ligą.
Kojų negalavimai reiškia baimę, trukdančią eiti į priekį, arba nenorą pasukti kita kryptimi. Atkreipkite dėmesį, kaip jūs einate: bėgate, velkate kojas ar trypčiojate vietoje? Keliai – tai mūsų sugebėjimas arba negalėjimas nusilenkti kitiems, įveikti savo išdidumą ir savąjį ego. Jei suskaudo kelius, pagalvokite, kaip atsikratyti užsispyrimo, kad būtumėte lankstus, gracingas ir nesuvaržytas. Pėdos – savęs ir mūsų praeities, dabarties bei ateities suvokimas. Kai pradedame jausti, kad nėra kur eiti, pasidaro sunku vaikščioti.
Augliai – tai senos, mumyse sukauptos nuoskaudos. Laikui bėgant jos taip įsiskausta, kad mūsų kūno organuose užauga augliai. Svarbu ne tai, kas mums atsitinka, o tai, kaip reaguojame. Pagalvokite, kokias mintis turite pakeisti, kad mūsų išgyvenimai, nesukurtų mumyse tokių ligų, kaip vėžiniai susirgimai, kurie kartu su nuoskaudomis tiesiog „sugraužia“ žmogų iš vidaus.
Visas mūsų gyvenimas susideda iš tarpusavio santykių, minčių ir emocijų. Mūsų santykiai – tai mūsų pačių veidrodis. Tai, kaip mes elgiamės, tiesiogiai atspindi mūsų savybes ir įsitikinimus, nepriklausomai nuo kiekvieno mūsų gyvenimo patirties. Nepamirškite, kad nepriimtinos savybės yra būdingos mums patiems, kitaip nepritrauktume tokių žmonių į savo gyvenimą.
Komentarai
Rašyti komentarą