Mormonai ir poligamija
Mormonai – JAV XIX amžiuje Joseph Smith, Jr. krikščionybės pagrindu sukurto religinio judėjimo - Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčios (angl. Mormons arba The Church of Jesus Christ of Latter-day Saints (LDS Church)) išpažinėjai. Mormonizmo religija kai kurių religijotyrininkų vertinama kaip sekta, naujasis religinis judėjimas, arba specifinė amerikietiška subkultūra. (Ahlstrom 1972, p. 508).
Bažnyčią įkūrė Džozefas Smitas (angl. Joseph Smith) ir kiti penki tikėjimo broliai, Niujorko valstijoje, JAV, 1830 m. balandžio 6 d., netrukus po to buvo išleista Mormono Knyga.
Bažnyčios judėjimo nariai tiki, kad Dievas Tėvas ir Jėzus Kristus pasirodė Džozefui Smitui ir pasakė, kad jis bus pranašu ir sugrąžins svarbias tiesas, kurios buvo krikščionybės prarastos po apaštalų mirties. Tarp šių tiesų yra papildomi šventieji raštai, 12 pašauktų apaštalų, ir kunigystės sugrąžinimas.
Džozefas Smitas buvo bažnyčios vadovu iki 1844, kai buvo nužudytas. Po jo mirties bažnyčiai vadovavo Brigamas Jangas. 1847 jis atvedė bažnyčios narius į Jutą. Šiuo metu pasaulyje, daugiau nei 160-yje šalių, yra apie 12,5 milijonų mormonų bažnyčios narių, susivienijusių į 30 000 kongregacijų ir maždaug 30 000 misionerių tarnauja įvairiuose kraštuose, tarp jų ir Lietuvoje. Bažnyčios būstinė yra JAV, Solt Leik Sityje, Jutoje. Joje tarnauja bažnyčios prezidentas Tomas S. Monsonas (Thomas S. Monson), kuris laikomas šių dienų pranašu.
Mormonai skaito savo judėjimo pranašo išverstą „Mormono knygą“. Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčia yra krikščioniškos kilmės religija, bet kai kurių kitų krikščionių denominacijų nelaikoma krikščioniška, nes remiasi ir kitais šaltiniais nei Biblija.
Pastarujų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčia daugpatystę pasmerkė dar 1890 metais, tačiau egzistuoja ir mormonai fundamentalistai, kurių pažiūros leidžia kurti daugelio asmenų (vieno vyro ir kelių moterų) šeimas.
Kanados teisme sprendžiama neįprasta
byla, siekiant nustatyti, ar poligamija yra nusikaltimas ir ar
poligamiją draudžiantis šalies įstatymas neprieštarauja Konstitucijoje
įtvirtintai religijos laisvei. Atsakyti į šį klausimą teismas turės per
ateinančius kelis mėnesius, rašo BBC.
Už sektantų rančos tvoros - seksualinė vaikų prievarta
Bažnyčią įkūrė Džozefas Smitas (angl. Joseph Smith) ir kiti penki tikėjimo broliai, Niujorko valstijoje, JAV, 1830 m. balandžio 6 d., netrukus po to buvo išleista Mormono Knyga.
Bažnyčios judėjimo nariai tiki, kad Dievas Tėvas ir Jėzus Kristus pasirodė Džozefui Smitui ir pasakė, kad jis bus pranašu ir sugrąžins svarbias tiesas, kurios buvo krikščionybės prarastos po apaštalų mirties. Tarp šių tiesų yra papildomi šventieji raštai, 12 pašauktų apaštalų, ir kunigystės sugrąžinimas.
Džozefas Smitas buvo bažnyčios vadovu iki 1844, kai buvo nužudytas. Po jo mirties bažnyčiai vadovavo Brigamas Jangas. 1847 jis atvedė bažnyčios narius į Jutą. Šiuo metu pasaulyje, daugiau nei 160-yje šalių, yra apie 12,5 milijonų mormonų bažnyčios narių, susivienijusių į 30 000 kongregacijų ir maždaug 30 000 misionerių tarnauja įvairiuose kraštuose, tarp jų ir Lietuvoje. Bažnyčios būstinė yra JAV, Solt Leik Sityje, Jutoje. Joje tarnauja bažnyčios prezidentas Tomas S. Monsonas (Thomas S. Monson), kuris laikomas šių dienų pranašu.
Mormonai skaito savo judėjimo pranašo išverstą „Mormono knygą“. Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčia yra krikščioniškos kilmės religija, bet kai kurių kitų krikščionių denominacijų nelaikoma krikščioniška, nes remiasi ir kitais šaltiniais nei Biblija.
Pastarujų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčia daugpatystę pasmerkė dar 1890 metais, tačiau egzistuoja ir mormonai fundamentalistai, kurių pažiūros leidžia kurti daugelio asmenų (vieno vyro ir kelių moterų) šeimas.
Pagrindinė Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia (mormonai)
poligamijos atsisakė daugiau kaip prieš šimtmetį, išpildydama Jutos priėmimo
į JAV sąlygą.
Dabar ši bendruomenė ekskomunikuoja poligamiją praktikuojančius narius ir
išsižada bet kokių ryšių su Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus
Fundamentalistine Bažnyčia.
Poligamija: nusikaltimas ar religijos laisvė
Kanados teisme sprendžiama neįprasta
byla, siekiant nustatyti, ar poligamija yra nusikaltimas ir ar
poligamiją draudžiantis šalies įstatymas neprieštarauja Konstitucijoje
įtvirtintai religijos laisvei. Atsakyti į šį klausimą teismas turės per
ateinančius kelis mėnesius, rašo BBC.
Vaizdingame Crestono slėnyje, netoli
Britų Kolumbijos provincijos sienos su Jungtinėmis Valstijomis, įsikūręs
nuošalus Bountifulio miestelis. Iš gretimų miestelių šią gyvenvietę,
kurioje gyvena apie 1 200 žmonių, išskiria tai, kad didžioji dalis jos
narių jau daugiau nei pusę amžiaus atvirai praktikuoja poligamiją, nors
Kanados įstatymai daugpatystę draudžia.
Bendruomenės
nariai priklauso nuo mormonų atskilusiai fundamentalistų sektai, kurios
atstovai tiki, kad vieną dieną į dangų patekti norintis vyras privalo
vesti mažiausiai tris žmonas. Pagrindinė mormonų atšaka – Pastarųjų
dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčia – poligamiją uždraudė daugiau
nei prieš šimtmetį.
Nors teoriškai
poligamija Kanadoje yra nelegali ir nors už jos praktikavimą gresia iki
penkerių metų kalėjimo, iki šiol dėl poligamijos šalyje įvyko vos vienas
sėkmingas baudžiamasis persekiojimas ir tai buvo 1899 metais.
Britų
Kolumbijos provincija ilgą laiką kritikuojama už žiūrėjimą į
daugpatystę pro pirštus ir už leidimą šiai praktikai klestėti. Kita
vertus, iš dalies pažaboti šios praktikos neleidžia jos sąsaja su
religija: šalies Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, laiduojanti
religijos laisvę.
Vienas vyras – 20 žmonų
Už sektantų rančos tvoros - seksualinė vaikų prievarta
Poligamiją praktikuojančios sektos rančoje Teksase, iš kurios buvo išvežta daugiau kaip 400 vaikų, klestėjo seksualinė prievarta: joje mergaitės buvo rengiamos lytiniam gyvenimui brendimo laikotarpiu, o berniukai buvo mokomi tęsti šios mormonų atskilėlių bendruomenės daugpatystės tradicijas, rodo antradienį paskelbti teismo įrašai.
Net ir 13-metės mergaitės buvo „dvasiškai sutuokiamos“ su gerokai
vyresniais vyrais, kurie turėdavo po kelias žmonas, ir verčiamos turėti su
jais lytinių santykių, kad susilauktų vaikų, rodo Šeimos ir globos tarnybos
Teksaso departamento pareigūno rašytiniai parodymai.
Warrenas Jeffsas su savo žmonomis |
Vaikai rančoje YFZ („Yearn for Zion“, „Siono išsiilgimas“) už bausmę
negaudavo maisto ir būdavo uždaromi spintose, be to, yra pranešimų, apie
smarkius sumušimus.
Ši netoli Eldoreido
esanti didelė ranča priklauso Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus
Fundamentalistinei Bažnyčiai, kuriai vadovauja
kalinamas Warrenas Jeffsas.
Rančoje pareigūnai, kurie atvyko sulaukę 16-metės pagalbos šauksmo, rado
jauno amžiaus mergaičių, kurios buvo nėščios ar neseniai pagimdžiusios.
Pašnibždomis kalbėdama pasiskolintu mobiliuoju telefonu ta mergaitė
vietos apsaugos nuo smurto šeimoje centrui per kelis kartus papasakojo, jog
ji rančoje laikoma prieš savo valią ir jog jai buvo pasakyta, kad jei bandys
išvykti, bus „surasta ir užrakinta“.
Mergaitė papasakojo, kad netrukus po to, kai maždaug prieš trejus metus
tėvai ją paliko rančoje, ją ėmė išnaudoti ir kad būdama 15-os metų ji tapo
septintąja 49 metų vyro žmona.
Pasak jos, ji prieš aštuonis mėnesius pagimdė pirmąjį vaiką, o dabar vėl
yra nėščia. Jos vaiko tėvas ją seksualiai prievartaudavo ir mušdavo, „kai
tik supykdavo“, sakoma rašytiniuose parodymuose.
Kai tas vyras, Dale'as Barlow, ją mušdavo, jos kūdikį
laikydavo kitos namų moterys.
D.Barlow ją dusindavo ir mušdavo į krūtinę, o kartą ji buvo taip smarkiai
sumušta, kad dėl kelių lūžusių šonkaulių ją teko vežti į ligoninę.
Mergaitė taip pat pasakojo, jog su tėvais nebendraujanti, bet žino, kad
jie rengiasi į rančą atsiųsti jos 15-metę seserį.
Nors ji labai norėjo pabėgti, nerimavo dėl to, kas jai nutiktų, jei ji
taip padarytų. „Ji pranešė, jog Bažnyčios nariai jai pasakė, kad jei ji
išvyks iš rančos, pašaliečiai jai pakenks, privers nusikirpti plaukus,
darytis makiažą ... ir mylėtis su daugeliu vyrų“, - parodymuose rašo tyrėja
Lynn McFadden.
Ta mergaitė yra tarp 416 vaikų ir 139 suaugusių moterų, kurios iš rančos
buvo išvežtos per ketvirtadienį prasidėjusį reidą.
Kai kurie tyrimo metu apklausti vaikai „negalėjo ar nenorėjo nurodyti
savo biologinių tėvų vardų arba nurodė daug motinų“.
Teisėjas laikinai paskyrė visiems šiems vaikams valstijos globą - taip
buvo nuspręsta dėl to, ką turėjai pamatė patekę į rančą ir ieškodami tos
mergaitės.
Per teismo posėdį balandžio 17 dieną turi būti nuspręsta, ar tuos vaikus
visam laikui atimti iš tėvų.
„(Rančoje) paplitęs modelis ir praktika apmokyti ir rengti nepilnametes
mergaites priimti dvasines santuokas su suaugusiais rančos YFZ nariais,
kurios nulemia seksualinę prievartą jų atžvilgiu“, - teismui sakė
L.McFadden.
„Panašiai nepilnamečiai berniukai, gyvenantys rančoje YFZ, suaugę
dvasiškai veda nepilnametes mergaites ir turi su jomis lytinių santykių,
tapdami lytinių nusikaltimų vykdytojais, - sakė ji. - Dėl šio modelio ir
praktikos visiems rančoje YFZ esantiems vaikams, berniukams ir mergaitėms,
gresia emocinės, fizinės ir/ar seksualinės prievartos pavojus“.
Minimą 688 ha rančą 2003 metais nusipirko ir pastatė W.Jeffsas, kuris
laiko save šios sektos pranašu ir kuris buvo nuteistas kalėti iki gyvos
galvos už bendrininkavimą išžaginant.
Pagrindinė Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia (mormonai)
poligamijos atsisakė daugiau kaip prieš šimtmetį, išpildydama Jutos priėmimo
į JAV sąlygą.
Dabar ši bendruomenė ekskomunikuoja poligamiją praktikuojančius narius ir
išsižada bet kokių ryšių su Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus
Fundamentalistine Bažnyčia.
Komentarai
Rašyti komentarą