Sekmininkai, sekminės ir ksenoglosija

Vilniaus krikščionių bendruomenė "Biblijos kelias" ( Jungtinės Evangelijos tikėjimo krikščionių bažnyčios(JETKB) nariai) savo internetiniame psl. pateikia savo tikėjimo pagrindus.

  Biblija – mūsų tikėjimo pagrindas:

• Mes tikime į Dievo Trejybę – Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią, Dangaus ir Žemės, viso kas matoma ir nematoma Sukūrėją (Kol. 1,16-17; 1Kor. 8.6; Mato 3,16-17).
• Dievas myli žmones. Dievo valia yra tokia, kad visi žmonės susitaikytų su Dievu, per gimimą iš naujo (dvasinį gimimą nuo Dievo, priimant Jėzų į savo širdį, išpažinus savo Viešpačiu) taptų Jo vaikais (Jono 1, 12-13; 1Tim. 2, 3-4; 2Kor. 5, 18-21).
• Dievo Sūnus Jėzus Kristus, kuris Esąs dar prieš Žemės sukūrimą, tapo žmogumi, užgimęs per Šventąją Dvasią Marijos įsčiose, pamokslavo išsigelbėjimo Evangeliją, gydė ligonius, išvarinėjo demonus, prikeldavo mirusius, buvo nukryžiuotas, mirė, buvo palaidotas, trečią dieną prisikėlė, buvo paimtas į Dangų ir Dievo prašlovintas (Fil. 2, 6-11; Kol. 1, 13-15; Mato 4, 23-24; 1 Kor. 15, 3-6; 1Tim. 2, 5-6).
• Šventoji Dvasia - kiekvieno asmens Guodėja, Dievo pažadas, kuris priklauso kiekvienam įtikėjusiam į Jėzų Kristų. Šventoji Dvasia yra Dievo antspaudas ir liudytoja (Ap.d. 5, 31-32; Ap.d. 2, 38-39; Rom. 8, 14-16; 2Kor. 1, 21-22).
• Šventasis Raštas susideda iš 66 Kanono knygų: Senojo ir Naujojo testamento. Šios knygos parašytos Dievo įkvėpimu. Dievas išreiškia Savo valią žmonėms (2 Tim. 3, 15-17; 2Petro 1, 19-21; Apr.1, 3; Apr. 22, 18-19).
• Žmogaus išsigelbėjimas nuo bausmės už nuodėmę per atgailą, tikėjimą į Jėzų Kristų ir paklusnumą Dievo Žodžiui – tai Dievo malonė (Ef. 2, 8-9; Ap.d. 17, 30-31; Ap.d. 16,31; Fil. 1, 27-29).
• Vandens Krikštas priimamas tikėjimu į Jėzų Kristų (Ap.d. 8, 36-38; Mato 28, 18-20; Morkaus 16, 15-16).
• Šventosios Dvasios krikštas pasireiškia kitų kalbų dovana (Ap.d. 1, 5; Ap.d. 2, 1-4; Ap.d. 10, 44-47; Ap.d. 19, 2-7).
• Visuotinę Dievo Bažnyčią sudaro visų amžių tikintieji į Jėzų Kristų, gimę iš aukšto. Jėzaus Kristaus Bažnyčia žemėje susidaro iš vietinių bažnyčių (Ef.1, 19-23; 1Kor. 12, 12-14; 1Kor.6, 15-17; Apr. 7, 9-10; Rom. 16,16).
• Šventoji Dvasia veikia per dovanas, kurias duoda Kristus tikintiesiems Savo Kūno nariams (Bažnyčiai) tarnauti (1Kor. 12, 7-11; Morkaus 16, 17-18) ir Evangelijos pamokslai Šventosios Dvasios jėgoje (Morkaus 16, 15-20; Apaštalų darbai 1, 8; Mato 24, 14).
• Šventas gyvenimas realus ir būtinas visiems tikintiesiems į Jėzų Kristų, sekant Jo pavyzdžiu, gyvenant remiantis Evangelija (1Petro 2, 11-21; 1Fes.4, 1-7; Tit.2, 11-14).
• Mes tikime į mirusiųjų prisikėlimą (teisiųjų ir pasmerktų) (Jono 5, 28-29; 1Kor.15, 51-55; Apr. 20, 4-6; Dan. 12, 2).
• Mes tikime į antrąjį Kristaus atėjimą su Jo Bažnyčia ir Dievo karalystės būvimą Danguje ir Žemėje (Hebr.9, 28; Ap.d. 1, 10-11; Apr. 1, 7; Fil.3, 20-21; 1Fes.4, 15-17; Kol.3, 4).
• Mes tikime į teisingą Dievo Teismą. Jis atlygins kiekvienam pagal jo darbus, amžinu išteisinimu arba amžinu pasmerkimu (Apr.22, 10-15; Apr.20, 10-15; Rom. 2, 4-16).

 Wikipedijoje apie sekmininkus:

Sekmininkai (angl. Pentecostalism) – viena iš vėlyvosios reformacijos krikščionybės krypčių atsiradusi XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje JAV. Sekmininkų judėjimo ištakomis laikoma XVIII amžiaus krikščionių pamokslininko Džono Veslio (John Wesley), įkūrusio metodistų bažnyčią, veikla.

Kitas asmuo, laikomas sekmininkų judėjimo pirmtaku, yra Čarlzas Finėjus (Charles Finney), kuris žinomas kaip atgailos ir prabudimo pamokslininkas.

Judėjimo pradžia siejama su 1900 m. Čarlzo F. Parhemo (Charles Fox Parham) Topykoje, Kanzaso valstijoje, įkurta Biblijos mokykla, kurioje mokėsi 40 studentų. Visi mokyklos studentai buvo pakrikštyti Šventojoje Dvasioje bei ėmė kalbėti „kitomis kalbomis“. Vienas iš Parhemo mokinių, juodaodis Viljamas Dž. Symoras (William J. Seymour), mokymą apie krikštą Šventojoje Dvasioje su kalbėjimu kitomis kalbomis ėmė skelbti Los Andžele. Jo pamokslai sukėlė Azuzos gatvės prabudimą. Dauguma religinių judėjimų tyrinėtojų mano, kad būtent šis įvykis suteikė sekmininkų judėjimui pagreitį ir sparčiai išplatino kitose šalyse.

Sekmininkų pasaulyje yra virš 250 mln. Didžiausia sekmininkiška bendruomenė yra Yoido Full Gospel Church Seule, Pietų Korėjoje. 2007 m. joje buvo 830 tūkst. narių.

Išskirtiniai sekmininkų bruožai – Šventosios Dvasios dovanų svarbos krikščionio gyvenime akcentavimas, ekspresyvumas bei gyvos religinės patirties sureikšminimas, atvirumas ekumeniniam dialogui.

Organizacija neturi griežtos tarptautinės struktūros su vieninteliu centru ir vertikalia subordinacijos sistema. Pažymėtina, kad sekmininkiškos tradicijos viduje paprastai išlaikoma plati įvairovė, vietinės bendruomenės tvarkosi didžiąja dalimi savarankiškai.

Ksenoglosija - gebėjimas kalbėti kalba, kurios žmogus negalėjo išmokti normaliomis priemonėmis.
Pavyzdžiui, žmogus, kuris laisvai kalba vokiškai, nors niekada šios kalbos nesimokė ir nebendravo su vokiškai kalbančiais žmonėmis, būtų ksenoglosijos atvejis. Tai yra paranormalus reiškinys, dažnai siejamas su reinkarnacija. Ksenoglosijos egzistencija yra ginčytina ir daugelis lingvistų bei psichologų ją neigia.
Vienas ksenoglosijos atvejis yra aprašytas Biblijoje:

Atėjus Sekminių dienai, visi mokiniai vieningai buvo vienoje vietoje. Staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi pūstų smarkus vėjas. Jis pripildė visą namą, kur jie sėdėjo. Jiems pasirodė tarsi ugnies liežuviai, kurie pasidaliję nusileido ant kiekvieno iš jų. Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios ir pradėjo kalbėti kitomis kalbomis, kaip Dvasia jiems davė prabilti. Jeruzalėje gyveno žydų ir dievobaimingų žmonių iš visų tautų po dangumi. Kilus tam ūžesiui, subėgo daugybė žmonių. Jie buvo priblokšti, kiekvienas girdėdamas savo kalba juos kalbant. Lyg nesavi ir nustebę, jie vienas kitam kalbėjo: „Argi štai šitie kalbantys nėra galilėjiečiai? Tai kaipgi mes kiekvienas juos girdime savo gimtąja kalba?! Mes, partai, medai, elamitai, Mesopotamijos, Judėjos ir Kapadokijos, Ponto ir Azijos, Frygijos ir Pamfilijos, Egipto bei Libijos pakraščio ties Kirėne gyventojai, ateiviai romiečiai, žydai ir prozelitai, kretiečiai ir arabai girdime juos skelbiant didingus Dievo darbus mūsų kalbomis”. Visi labai stebėjosi ir, nieko nesuprasdami, klausinėjo: „Ką tai reiškia?” Apaštalų darbai, 2 skyrius, 1-13 eilutės

  
 Sekmìnės- (angl. PENTECOST) yra švenčiamos krikščioniškoje ir pagonių tradicijoje.
Krikščionybėje – tai Šventosios Dvasios nužengimo į žemę Sekminių dieną šventė. Šis įvykis yra aprašytas Biblijoje, Apaštalų darbų knygos 2 skyriuje. Yra laikoma, jog iki tol Šventoji Dvasia buvo tik ant atskirų Dievo pateptųjų žmonių, pvz., pranašų, karalių. Nuo Sekminių dienos, Šventoji Dvasia apsigyvena kiekviename tikinčiajame.
Baltų tikėjime – (Beržų garbinimo šventė) – šventė, švenčiama sekmą (septintą) savaitę po Velykų. Jos metu garbinama gamta – augalija bei naminiai gyvuliai.

Glosolalija (gr. γλώσσα (glossa) 'liežuvis' + λαλώ (lalô) 'kalbėti') - kalbėjimas beprasmiais garsais, iš skambesio panašus į rišlią nežinomą kalbą, be ryšio skleidžiamus garsus arba kalbėjimą nežinoma mistine kalba. Dažnai naudojama, kaip įvairių religinių apeigų dalis (religinė glosolalija, maldos kalbos), pasitaiko tarp kai kuriomis psichinėmis ligomis sergančių žmonių.
Kai kurios krikščionybės konfesijos maldas kalbomis (angl. speaking in tongues) laiko Dievo per Šventąją Dvasią siųsta dovana. Šis požiūris remiasi Šventajame Rašte Apaštalų darbų knygoje aprašytais įvykiais, kai po Šventosios Dvasios nužengimo, apaštalai pradėjo kalbėti iki šiol jiems nepažįstamomis kalbomis ir visi esantys kitataučiai suprato juos. Taip pat Šventajame Rašte minima kita „kalbėjimo kalbomis“ rūšis, kai kalbančiajam reikia aiškintojo (vertėjo).
Kai kurios krikščioniškos konfesijos „kalbėjimą kalbomis“ laiko praeities ženklu, liudijusiu netikintiesiems Šventosios Dvasios buvimą žmoguje. Kitos gi, praktikuoja glosolaliją ir mūsų laikais. Lietuvoje glosaliją pamaldose praktikuoja Tikėjimo žodžio ir sekmininkų tikintieji rečiau Romos katalikų bažnyčia.